captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiemet Kauno pilis nebus dekoracija – žiūrovai sėdės nuo jos nusisukę

Legendą, XX amžiaus pirmoje pusėje teikusią stiprų impulsą Lietuvos nacionalinės kultūros gaivinimui, valstybingumo idėjos stiprinimui, žadama iš naujo atkurti vėlų trečiadienio vakarą, kai prie Kauno pilies bus suvaidintas originalus tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio spektaklis istorine tematika.
G. Savickio (BFL) nuotr.
G. Savickio (BFL) nuotr.

Legendą, XX amžiaus pirmoje pusėje teikusią stiprų impulsą Lietuvos nacionalinės kultūros gaivinimui, valstybingumo idėjos stiprinimui, žadama iš naujo atkurti vėlų trečiadienio vakarą, kai prie Kauno pilies bus suvaidintas originalus tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio spektaklis istorine tematika.

Šį kartą tai bus Vinco Krėvės-Mickevičiaus drama „Skirgaila“. Spektaklis skiriamas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai.

Kaip renginio išvakarėse naujienų agentūrai ELTA sakė jo režisierius Vytautas Rumšas, ši drama visų pirma pasirinkta todėl, kad joje atpasakota romantiška Lietuvos istorijos atkarpa.

„Skirgailą“ savo laiku Kaune teatre buvo pastatęs garsusis Borisas Dauguvietis. Tuomet jo režisuotas spektaklis truko net pusšeštos valandos. Režisierius V. Rumšas sakė nebandysiąs šiuolaikinių žiūrovų kantrybės, todėl vaidinimas prie Kauno pilies užsitęs nepilnas dvi valandas ir pasibaigs apie vidurnaktį.

„Tarp dviejų pasaulio – savojo ir svetimo, seno ir bauginančio naujojo – atsidūręs pagrindinis spektaklio herojus, būdamas puikybėje, bet nenorėdamas draskyti Lietuvos, stengiasi ją suvienyti. Jis baiminasi dėl naujumo atėjimo, pats jo nepriimdamas. Tačiau puikiai supranta, kad atsispirti tam naujumui sunku, netgi, – neįmanoma (koks gi likimas ištiko prūsus, mėginusius tam, kas jiems buvo svetima atsispirti?).

Aistrų sūkurys, kompromisai, dvasios lūžiai, kankinamos abejonės ir apmąstymai atsidūrus tarp krikščionybės ir pagonybės, galop – bedugnė, – iš to susidėliojo spektaklio temos“, – naujienų agentūrai ELTA pasakojo režisierius.

Jo teigimu, Vinco Krėvės-Mickevičiaus drama „Skirgaila“ – vienas iš galimų pavadinti šekspyrišku veikalų – anaiptol „neužsibuvusi" viduramžiuose. Dramoje labai ryškios sąšaukos su šiais laikais, todėl spektaklis neabejotinai intriguos ir bus įdomus žiūrovams.

„Mes tebetikime, kad valstybei valdyti reikia išmintingo, toli numatančio žmogaus, kuris skleistų vidinę šviesą, bet ne per prievartą ar kraują. Taip buvo tada, kai tauta buvo išduodama, taip yra ir dabar. Kaip, sakykim, vadintinas šiandieninis mūsų galvos nulenkimas prieš Europą, nes ji vis kažką mums duoda? Taip, gaunam nemažus pinigus iš jos, o kas toliau? Šekspyras sako: tyla, kai klausia, o kas toliau. Man atrodo: toliau – tamsa...

Negi neaišku, jog ir gerai valgyti, ir būti laisvam, – taip nebūna? Mūsų protėviai suprato, jog reikia išlaikyti, apginti tautos supratimą, laisvės idėją, garbę, todėl ėjo, kovojo, netgi žinodami, kad eina į mirtį. O kur mes pateksim praradę tautos garbę, jos ir savąjį orumą? Ten, kur visas šlamštynas yra. Reikia rinktis, reikia aukotis ir jei tiki, kad šį gyvenimą ne vienas gyveni, tai niekada ir neprarasi savęs“, – pagrindines nuostatas, kurios padėjo giliau pažvelgti į dramos „Skirgaila“ esmę bei apmąstyti ir perteikti jos ryšį su šiandiena, išdėstė režisierius V. Rumšas.

Spektaklis „Skirgaila“ prie Kauno pilies kurtas bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru. Scenografės Virginijos Idzelytės-Dautartienės sumanymu, šį kartą ne pilis taps puikia dekoracija, nes kaip vaidinimo veiksmo foną menininkė pasirinko ties pilimi tekančios Neries panoramą. Žiūrovai spektaklį stebės sėdėdami prie pilies, nuo jos nusisukę.

„Dekoracijoms kurti panaudota daug tvirtų medinių konstrukcijų. Ir žiūrovams, manau, bus įdomus toks pasikeitimas, nes Pažaislio festivalis su originaliais spektakliais jau ne vieną kartą, galima sakyti, bent kelis kartus apėjo visą Kauno pilį.

Tai – iš vieno šono scenas montavom, tai iš kito, bet vis pilies sienos būdavo pagrindinis scenografijos elementas. Pilis buvo dekoracija kiekvienam mūsų spektakliui, kurį skyrėme išskirtinei šventei – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai. Šį kartą bus kitaip“, –  naujienų agentūrai ELTA atskleidė mažytes paslaptis prieš „Skirgailos“ pristatymą šiandieniniams Kauno žiūrovams viešosios įstaigos „Pažaislio muzikos festivalis“ vadovas Juozas Gudzinevičius.

Kuriant „Skirgailos“ spektaklį, scenografei V. Idzelytei-Daunoravičienei talkina šviesų dailininkas Gintautas Urba. Muziką spektakliui pritaikė Antanas Kučinskas.

„Skirgailą“ kuria ir režisieriaus asistentė Regina Garuolytė, garso režisierius Rimvydas Gaigalas, Nindziutsu asociacija Lietuvoje (vadovas Zenonas Urbonas), Kauno jojimo veteranų klubas (vadovas Stasys Laurinaitis).

Šiame spektaklyje prie Kauno pilies vaidina gausus būrys žinomų aktorių – Evaldas Jaras, Ramutis Rimeikis, Algimantas Butvilas, Mindaugas Capas, Jonas Braškys Saulius Bareikis, Arūnas Vozbutas, Remigijus Byčius, Šarūnas Puidokas, Saulius Balandis, Vytautas Rumšas (jaunesnysis), Mindaugas Jusčius, Vaida Būtytė, Jurga Kalvaitytė, Toma Vaškevičiūtė, Marcelė Zakaraitė, Raminta Verseckaitė, Irmantas Jankaitis, Nijolė Kniukštaitė.

Anot viešosios įstaigos „Pažaislio muzikos festivalis“ vadovo J. Gudzinevičiaus, spektakliai istorine tematika – viena iš tarptautinio muzikos festivalio, kuris surengtas jau aštuonioliktą kartą, vizitinių kortelių.

„Nuo pat pirmojo festivalio kasmet būtinai prie Kauno pilies Valstybės diena yra pažymima istorine drama. Tiesa, „Barborą Radvilaitę“, žiūrovų pageidavimu, teko kitais metais suvaidinti pakartotinai. O taip, galima sakyti, Pažaislio festivalio bei jo rėmėjų pastangomis, kone visi mūsų nacionalinės dramaturgijos klasikos perlai žiūrovams buvo pristatyti. Kasmet sukuriant po vieną originalų pastatymą. Būtent, tai vietai ir tam kartui. Spektaklį įamžina Lietuvos televizija. Ir šį kartą ji įrašys „Skirgailą“, – sakė festivalį rengiančios įstaigos vadovas.

„Žinoma, gaila, kad tik vieną kartą suvaidinam, ir viskas pasibaigia, – stiprūs išgyvenimai, emocijos po kurio laiko išblėsta. Liūdna ir aktoriams, ir visiems kitiems, kurie sukuria spektaklį. Nesakau, kad jis gali būti auksinis ar deimantinis, bet žiūrovus sužavi, sujaudina. Tai, manyčiau, reikia labai panorėti, ir gal mūsų „Skirgailai“ pavyks save pratęsti kur nors Valdovų rūmuose ar kitoje tokiai dramai vaidinti tinkamoje vietoje. Tikiu, kad pavyks“, – viliasi spektaklio režisierius V. Rumšas, iki šių metų prie Kauno pilies, kaip pats suskaičiavo, sukūręs penketą originalių dramos pastatymų. 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...