captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šalia Panemunės pilies iškils Bardų kaimelis

Panemunės pilyje penktą kartą istorijoje rengiamame menų festivalyje „Pilies aidas 2013“ liepos 5-6 dienomis bus pristatyta įvairialypė dainuojamosios poezijos ir bardų muzikantų programa.
 
Panemunės pilis (arba Vytėnų pilis), BFL nuotr.
Panemunės pilis (arba Vytėnų pilis), BFL nuotr.

Panemunės pilyje penktą kartą istorijoje rengiamame menų festivalyje „Pilies aidas 2013“ liepos 5-6 dienomis bus pristatyta įvairialypė dainuojamosios poezijos ir bardų muzikantų programa.

Pagrindinę dieną, liepos 6-ąją, festivalis prasidės nuo ankstyvo ryto ir po iškilmingos atidarymo ceremonijos tradiciškai Panemunės pilies menėje bus rengiamos akademinės valandos, kuriose žinomi šalies žmonės žiūrovus kvies intymaus pokalbio ir dalysis profesine patirtimi.

Šiais metais akademines valandas pradės dainuojamosios poezijos atlikėjas, vienas iš pirmųjų „Bardų žygis per Lietuvą“ 2007 – 2010 metais organizatorius, vilnietis Povilas Girdenis. Lietuvoje šis dainų autorius ir atlikėjas žinomas kaip žemaitiškos dainuojamosios poezijos puoselėtojas, dainuojantis šiaurės žemaičių, dar vadinamų „dounininkais“, tarme.

Akademinėje valandoje P. Girdenis pristatys dainuojamosios poezijos programą „Žemaičiūse“ (Žemaičių krašte), kurioje skambės 2005-2013 metais savo sukurtas dainas Tėvo – Alekso Stanislovo Girdenio, poetų Stasio Anglickio, Algirdo Kazragio, Stasio Jonausko žemaitiškomis eilėmis.

Antroji „akademikė“ bus dainų bei tekstų autorė ir atlikėja iš Kauno Eglė Gelažiūtė, dalyvavusi festivaliuose „Purpurinis vakaras“, „Akacijų alėja“, „Ant žemės krašto“, „Ką galvoja muzika“, „Senamiesčio žiogas“, „Bardų malūnas“, „Baltos naktys“, „Čia visa Lietuva“, Pagulbio „Poezijos Atlaiduose“, „Poezijos pavasaris“. Eglė taip pat yra viena iš muzikinės asociacijos „Largo“, skatinančios ir skleidžiančios gyvai atliekamą savos kūrybos muziką, įkūrėjų.

Akademinėje valandoje E. Gelažiūtė pasidalins su klausytojais savo autentiškumo paieškomis muzikoje ir gyvenime, sodriu ir prasmingu skambesiu. Jos nuomone – tekstai pirmiausia turėtų būti rašomi, sakomi, dainuojami lietuvių kalba – nes mūsų kalba yra tai, kas mus vienija, kas yra mūsų pradmuo ir būtent kalboje išsaugotas ryšys tarp praeities ir dabarties, galintis itin daug atskleisti apie mus pačius ir daug ko išmokyti.

Festivalio žiūrovai ir klausytojai turės galimybę akademinėse valandose pamatyti ir išgirsti dažnai Lietuvoje koncertuojantį Lietuvoje žinomą bardą, poezijos ir prozos kūrėją, anykštėną Kazimierą Jakutį, kuris pristatys klausytojams savo DVD „Aukštaitijos dangui“.

K. Jakutis nuo 14 metų groja gitara ir dainuoja, nuo 18 metų kuria ir atlieka autorines dainas savo ir lietuvių poetų eilėmis, koncertuoja Lietuvos miestuose ir kaimuose, koncertinėje veikloje žinomas kaip dainuojamosios poezijos atlikėjas Pagulbis. Nuo 2005 metų tradicinio – kasmetinio poezijos ir muzikos festivalio „Pagulbio atlaidai“ organizatorius, pastaruoju metu aktyviai koncertuojantis su grupe „Pagulbis“ ir girdimas visoje Lietuvoje. Šiais metais gegužės 18 dieną Pagulbyje renginys vyko su šūkiu: „Tėviškę laikyk visu pasauliu!“ K. Jakutis išleido autorines kompaktines plokšteles „Jei negaliu aš turėti Tavęs...“ (2005 m.), „Iš tos nakties“ (2007 m.) ir „Eina mūsų laikai“ (2009 m.).

Bardas, vaikiškų dainų autorius, klaipėdietis Jonas Baltokas aktyvus „Bardų žygio per Lietuvą“ 2007 – 2010 metais dalyvis, „Dpoezijos myto“, „Grock“ festivalio organizatorius, koncertuojantis mokyklose, dalyvaujantis gatvės muzikos dienose ir dainuojamosios poezijos renginiuose jau yra dalyvavęs 2008 metų festivalio akademinės valandos koncerte ir sulaukė didelio klausytojų pripažinimo. Šiais metais kartu su dukra Magdalena numato pateikti dainuojamosios poezijos kūrinius ir „bardišką“ popuri.

Festivalio klausytojų lauks susitikimas su rokiškietė Vilija Urboniene – dainų autore ir atlikėja, kuri pavergia šilkiniu balso tembru, o melodijos paprastume slypi jos originalumas ir unikalumas. Lydimas gitarų ir smuiko skambesio jos balsas atsiskleidžia dar jausmingiau. Gitaristės iš Rokiškio kūryba artima dainuojamajai poezijai, tačiau ji tiek pat dėmesio stengiasi skirti tekstui bei muzikai, nes yra įsitikinusi – jos viena kitą papildo, tarsi kalbasi tarpusavyje.

Jau dabar vyksta registracija norinčių ne tik apsilankyti festivalio renginiuose, bet ir apsistoti prie Panemunės pilies įsikursiančiame Bardų kaimelyje. Ten bus galima pasistatyti palapines ir dalyvauti naktinėje dainuojamosios poezijos koncertinėje programoje „Bardų kaimelio dainos“.

„Pasibaigus oficialiai festivalio programai norintys linksmintis iki aušros bus kviečiami į „Bardų kaimelį“, kuriame šalia palapinių ir laužo, pritariant gitarai, kiekvienas galės atlikti savo kūrinius. „Tiesa, norintys pasinaudoti šia galimybe turėtų iš anksto užsiregistruoti“, – sako vienas iš šio festivalio organizatorių Saulius Lapėnas.

Šios „naktinės“ programos tikslas – atrinkti galimus pretendentus kitais metais vyksiančiam menų festivaliui ir suteikti jiems galimybę dalyvauti vedant „akademines valandas“ ar parengti savo autorinį koncertą didžiajai festivalio scenai. Vertinimuose dėmesys bus skiriamas ne tik dalyvių muzikiniams ar vokaliniams gebėjimams, bet ir publikos reiškiamoms simpatijoms.

Kiekvienam dainuojamosios poezijos atlikėjui ar bardui, užsiregistravusiam ir pasistačiusiam palapinę „Bardų kaimelyje“, ne tik bus skiriama iki 10-15 min. laiko prie mikrofono „kaimelio“ scenoje, bet ir bus suteikiamas nemokamas bilietas į kitus festivalio renginius.

„Jurbarko savivaldybė džiaugiasi, kad savivaldybės ribas peržengęs festivalis tapo patrauklus visos Lietuvos gyventojams, meno bei muzikos kūrėjams, todėl tikimasi, kad vieningai su Vilniaus Dailės akademija palaikoma festivalio idėja, duos laukiamų rezultatų“ – teigė Jurbarko rajono savivaldybės meras Ričardas Juška.

Menų festivalis „Pilies aidas“ pradėtas rengti 2007 m. Festivalio centras – Vilniaus akademijai priklausanti rekonstruota Panemunės pilis, Jurbarko rajono savivaldybėje.

Daugiau nei 400 metų skaičiuojanti Panemunės pilis, dar vadinama Gelgaudų arba Vytėnų pilimi, yra vienas iš žymiausių Lietuvos architektūros ir kultūros paminklų. Vengrų kilmės dvarininko Jonušo Eperješo 1604 m. pastatyta pilis yra ryškiausias renesansinės rezidencinės pilies pavyzdys Lietuvoje. Tai ne krašto gynybai skirta tvirtovė, o tipiška XVII a. didiko pilis su gynybiniais įrengimais, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Manoma, kad pilį statė architektas Petras Nonhartas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...