captcha

Jūsų klausimas priimtas

Karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą bus galima apžiūrėti Jūrų muziejuje

Pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavą, praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerijoje perduotą Lietuvos jūrų muziejui, bus galima pamatyti šį savaitgalį – vasario 16, 17 ir 18 dienomis. Ilgesniam ypatingos trispalvės eksponavimui rengiamasi nuo gegužės 18-osios, Tarptautinės muziejų dienos. 
Jūrų muziejus, BNS nuotr.
Jūrų muziejus, BNS nuotr.

Tai ypatinga trispalvė – viena iš nedaugelio, galbūt ir vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams. Ją išsaugojo JAV gyvenantis lietuvis kolekcininkas Henris Gaidis, perėmęs ją iš paskutiniojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vado Povilo Juliaus Labanausko rankų.

Vėliavos pagrindas – tautinė trispalvė, viduryje – Vyčio kryžius.

1940 m. liepos pabaigoje SSRS okupuotos Lietuvos pajūryje vyko tylus, bet reikšmingas, pasipriešinimas okupantams. Užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“, trys jo karininkai – laivo vadas P. Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas – nedidele jachta išplaukė iš Šventosios uosto. Su savimi jie pasiėmė ir laivo trispalvę.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, Vokietijoje statytą minų tralerį „M-59“ 1927 m. pavasarį pakrančių apsaugos tikslams už 272 225 Lt įsigijo Lietuvos Vidaus reikalų ministerija. Jam suteiktas vardas – „Prezidentas Smetona“.

Laivo pagrindinė užduotis buvo persekioti jūrų sienos pažeidėjus. Kartu jis atliko jūrinės valstybės reprezentacinę funkciją – įgula priimdavo aukštus valdžios pareigūnus ir ekskursijas iš įvairių Lietuvos vietovių. O Jūros šventės metu laivu galėdavo pasiplaukioti ir klaipėdiečiai bei svečiai.

Patobulinus laivo patalpas „Prezidentas Smetona“ tapo prezidentine jachta šalies vadovybės iškyloms. Įsigijus pakrančių apsaugai geriau pritaikytų laivų, 1933 m. pradžioje „Prezidentas Smetona“ perduotas Krašto apsaugos ministerijos žinion. Vadovaujant kapitonui Antanui Kaškeliui laivas pradėtas ruošti karo tarnybai. 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado įsakymu įkurtas Lietuvos karinis laivynas. „Prezidentas Smetona“ buvo mokomasis karo laivas, jame praktiką atliko būsimi uosto, pasienio ir prekybinio laivyno jūreiviai.

1935 m. spalio 26 d. bandomasis išplaukimas į jūrą tapo istoriniu, nes ant „Prezidento Smetonos“ stiebo pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava.

1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštą ir uostą perėmė nacistinė Vokietija. Kovo 23 d. vidurdienį karo laivas „Prezidentas Smetona“, pakrančių apsaugos laivai ir Lietuvos prekybinio laivyno garlaiviai išplaukė iš Klaipėdos į Liepoją prieš pat įplaukiant į uostą Vokietijos laivams.

Tik 1939 m. rugsėjį, pagilinus farvaterį, „Prezidentas Smetona“ įplaukė į Šventosios uostą, kuriame sutiko 1940 m. birželį SSRS pradėtą Lietuvos okupaciją. Tuo metu laivui vadovavo komandoras leitenantas P. J. Labanauskas (1908–1999 m.) – pirmasis tarpukario Lietuvos karinio laivyno karininkas.

Po penkiasdešimties metų Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava atsidūrė Lietuvos istorinės ginkluotės ir kariuomenės atributų kolekcionieriaus Henry Gaidžio rankose. Apie 1990 m. H. Gaidis vėliavą įsigijo ginkluotės aukcione Merilando valstijoje, kurioje ilgą laiką gyveno buvęs laivyno komandoras. Kolekcininkas neabejoja, kad tai tarpukario karo laive „Prezidentas Smetona“ 1935 m. pirmą kartą iškelta vėliava. Paties P. J. Labanausko jis nedrįso paklausti apie šios vėliavos likimą, manydamas, kad buvęs jūrų karininkas buvo priverstas su ja atsisveikinti dėl finansinių sunkumų emigracijoje.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...