captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gintaro muziejuje – naujas įėjimas ir naujos erdvės

Į Palangos gintaro muziejų bus galima patekti per naują įėjimą. Po restauracijos lankytojai, įėję į rūmus, pateks į aptarnavimo erdvę pastato cokoliniame aukšte.
A. Bagdono (BFL) nuotr.
A. Bagdono (BFL) nuotr.

Į Palangos gintaro muziejų bus galima patekti per naują įėjimą. Po restauracijos lankytojai, įėję į rūmus, pateks į aptarnavimo erdvę pastato cokoliniame aukšte.

Pirmojo aukšto rūmų erdvės nustebins lankytojus atnaujintais istoriniais rūmų interjerais. Pasak ekspozicijos autoriaus Romualdo Budrio, „po daugiau nei 100 metų rūmai vis dar stebina grakštumu, įspūdinga europinės vertės architektūros ir gamtinės aplinkos derme. Juk ją sukūrė du visuotinai pripažinti meistrai – parko kūrėjas Edouardas Andre (1840–1911) ir rūmų architektas Franzas Heinrichas Schwechtenas (1841–1924).

Siekiant atkurti rūmų autentiką, teko ieškoti patikimų šaltinių. Palangos rūmų projektų techninių brėžinių ir piešinių archyvą pavyko surasti Berlyne, Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve.

Išsamų Palangos vasaros rezidencijos apibūdinimą yra pateikusi lenkų architektūros istorikė Malgorzata Omilanowska, kurį patvirtino ir vienas rūmuose ilgus metus dirbęs grafų Tiškevičių tarnautojas Konstantinas Kraucovas (1899–1972). Jis 1968 metų birželio 10 d. iš lėto eidamas per rūmus ypač sielojosi, kad didžiajame salone (Židinio menėje) nebėra puošnių baldų, žaliųjų užuolaidų, raudonajame salone, kur paprastai valgyti rinkdavosi visa grafų šeima, nebėra puošniųjų raudonmedžio baldų, o gretimoje didžiulėje pokylių salėje – indaujų, kuriose buvo sudėti herbais papuošti servizai, skirti „šešiasdešimčiai asabų“.

Lankytojams pristatomos penkios salės: Didysis salonas (dar vadintas Raudonuoju), Grafienės buduaras, Mėlynoji svetainė, Grafo kabinetas, Mažoji svetainė (grafo priimamasis).

Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII a. pab. – XIX a. didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių ir kitų Lietuvos didikų rūmų kolekcijų.

Palangos gintaro muziejuje taip pat bus pristatoma edukacinė ekspozicija „Pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvai lietuvių tautosakoje, literatūroje, muzikoje ir dailėje“. Jis skiriama Roberto Antinio skulptūros „Eglė žalčių karalienė“ sukūrimo 55-mečiui paminėti.

Naujos erdvės ir edukacinė paroda Palangos gintaro muziejuje lankytojams atveriamos birželio 21 d.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...