captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažasis Paryžius: unikalūs lietuviško art deco turtai grįžta į gyvenimą

„Mėgstame juokauti, kad tada galėdavai sakyti: „Vakar Paryžiuje, šiandien – Kaune“. Interneto, aišku, nebuvo, bet tendencijos ateidavo pakankamai greitai“, – apie Vakarams nenusileidžiantį XX a. art deco interjerų grožį laikinojoje sostinėje pasakoja vienas didžiausių šio stiliaus entuziastų mūsų šalyje, iniciatyvos „Gražinkime Kauną“ vadovas Dainius Lanauskas. Jis ir kiti šio stiliaus tyrinėtojai tiki, kad art deco gali tapti vienu ryškiausių Kauno identiteto ženklų, o rimtą postūmį gali duoti ir planuojamas muziejus.
„Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“ organizatorių/N. Šerkšnio nuotr.
„Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“ organizatorių/N. Šerkšnio nuotr.

Jau ne pirmus metus galima jausti išaugusį susidomėjimą Kauno art deco stiliaus turtais. Būtent vaikščiodamas po laikinąją sostinę kartais gali pasijusti kaip vartydamas gerą art deco architektūros vadovėlį. Vieni vertingiausių objektų čia – Centrinis paštas, Prisikėlimo bažnyčia, kino teatras „Romuva“, Vytauto Didžiojo karo muziejus, „Pienocentro“ rūmai. Pagarbą mūsų tarpukario architektūros paveldui atidavė ir populiarus britų leidinys „The Guardian“, Kauną įtraukęs į dešimtuką Europos miestų, kuriuose geriausiai atsiskleidžia XX a. 3–4 dešimtmečiuose klestėjęs art deco stilius (iškart po Paryžiaus). Tiesa, jei pastatai yra lengviau pastebimi, tai Lietuvos tarpukario art deco baldų meistrai ir interjerai eiliniam gyventojui – mažiau žinomi.  

Pamažu su jais bandoma supažindinti: spalį viename stilingiausių modernistinių Kauno pastatų – vadinamajame Lapėno name surengta paroda „Kaunas. Art deco. Nostalgija & Spindesys“, o nuo šio ketvirtadienio art deco megėjams taip pat suteikiama galimybė pažinti šį stilių A. ir P. Galaunių namuose – startavo paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“. Čia galima pamatyti puošnius art deco baldus, šviestuvus, puošybos detales ir reikmenis.

Persmelktas tautiškumo

Pasak menotyrininkės Aistės Dičkalnytės, Lietuvoje art deco išpopuliarėjo XX a. 3 deš. pabaigoje, pasižymėjo nuosaikumu, kuklumu. Art deco mūsų interjeruose dažniausiai sumišęs su kitais stiliais, liaudies menu, balduose ryškiausiai matomos art moderne stilistikos įtakos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Baldų kolekcininkas ir restauratorius D. Lanauskas pažymi, kad tautinis dekoras skyrė Lietuvą nuo kitų šalių, kur daugiau vyravo funkcionalizmo estetika. Lietuvoje projektuojant valstybinės reikšmės pastatus netgi būdavo nurodoma viduje eksponuoti tautinį stilių, kuris parodytų šalies meno istoriją, estetiką. Pavyzdžiui, Kauno įgulos karininkų ramovės interjere galima rasti daug tautiško art deco stiliaus detalių (nuo lietuviškų ornamentų balduose iki grindų raštų). Tiek šiame, tiek kituose to meto lietuvių kurtuose interjeruose galima rasti kūrybingą tautinių simbolių geometrizaciją – buvo naudojami tulpių, eglių, lelijų, verpstės, saulės, spindulių, kiti dekoro motyvai. 

LRT stop kadras

A. Dičkalnytė taip pat atkreipia dėmesį, kad lietuviški art deco baldai, lyginant su Vakarų Europa, dažnai būdavo paprastesnio dizaino, grubesnių formų, pagaminti išskirtinai iš medžio. Anot jos, Lietuvoje, kaip ir visoje Šiaurės Europoje, neišpopuliarėjo baldai su vamzdinio plieno konstrukcija.

D. Lanauskas prisimena, kaip Lietuvos baldų meistrų darbai stebino daug mačiusį art deco ekspertą iš JAV.

„Sausį turėjome svečią iš Čikagos, Tarptautinės art deco asociacijų koalicijos prezidentą Josephą Loundy, ir, kai jis pamatė mūsų baldus, pirmas klausimas buvo – ar jie tikrai pagaminti Kaune? Nes jų estetika, formos atitinka pasaulinius standartus. Tik mes Lietuvoje negalėjome naudoti labai prabangių medžiagų kaip Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, kitur buvo dekoro su vėžlio kiautu ar prabangesnėmis medžiagomis. Bet lietuviai naudojo tai, ką turėjo – juodą ąžuolą, skroblą, uosį, Karelijos beržą, kitas medžiagas“, – sako D. Lanauskas.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Vakar Paryžiuje, šiandien – Kaune“

D. Lanauskas atkreipia dėmesį, kad nauji art deco vėjai lietuvius pasiekdavo iš užsienio, visų pirma – Paryžiaus.

„Nemaža dalis Lietuvos architektų, dailininkų, skulptorių, baldžių mokėsi užsienyje, neretu atveju – Paryžiuje. Jie matė, kas vyksta Vakarų Europoje. O Lietuva tuo metu dar buvo baltas popieriaus lapas“, – sako D. Lanauskas.

Art deco stilių tyrinėjanti A. Dičkalnytė priduria, kad amatų mokyklos vienintelės ruošė baldų dizainerius. Ten mokytojavę meistrai tobulintis vykdavo į užsienio amatų mokyklas ir grįžę naujas madas diegdavo savo studentams – būsimiems baldų kūrėjams.

Specialistai taip pat išskiria ir reikšmingą spaudos įtaką.

„Lietuvą pasiekdavo žurnalai – prancūziški, vokiški, čekoslovakiški. Bibliotekos juos prenumeruodavo. Žmonės matė tas vyraujančias tendencijas Vakarų, Centrinėje Europoje. Mėgstame juokauti, kad tada galėdavai sakyti: „Vakar Paryžiuje, šiandien – Kaune“. Interneto, aišku, nebuvo, bet tendencijos ateidavo pakankamai greitai“, – sako D. Lanauskas, pridurdamas, kad art deco pavyzdžiai iš užsienio taip pat atkeliaudavo kartu su diplomatais, kurie iš tarnybos atsiveždavo baldų (dažnu atveju – iš Rusijos).

A. Dičkalnytė pažymi, kad įtaką galimai darė ir kino filmai, kuriuose žvilgsnį traukdavo prabangūs amerikietiški interjerai.

Unikalūs darbai žibėjo ir už Lietuvos ribų

Bene ryškiausias Lietuvos art deco baldų meistras – Jonas Prapuolenis, sukūręs per 120 įvairių komplektų. Jo darbai išsiskyrė profesionalumu, ilgaamžiškumu, tautiniais motyvais, ornamentai iš lietuviškos medienos buvo vertinami kaip itin meistriški. Prancūzijos sostinėje studijavęs ir art deco korifėjaus Emile-Jacques`o Ruhlmanno įkvėptas J. Prapuolenis buvo pripažintas ir tarptautinėse parodose (1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje gauti aukso ir sidabro medaliai, 1938 m. amatų parodoje Berlyne – specialus amato medalis ir diplomas).

Pasak D. Lanausko, taip pat verta išskirti ir kitus baldų kūrėjus – baldų fabriką turėjusį Kostą Petriką, Joną Vainauską. Baldus sėkmingai projektavo ir kiti menininkai-dizaineriai – Gerardas Bagdonavičius, Vytautas Kazimieras Jonynas, Sofija Pacevičienė, Antanas Gudaitis ir kt. Pastarasis, beje, iš visų išsiskyrė tuo, kad sukūrė baldus patalpoms už Lietuvos ribų (suprojektuoti baldai lietuviškajai auditorijai Pitsburge (JAV).

A. Dičkalnytės teigimu, sunku pateikti tikslią statistiką apie tuo metu Kaune dirbusius baldžius, nes duomenys rinkti nenuosekliai.

„Iš spaudos reklamų, įvairių adresų ir telefonų knygų esu surinkusi, kad vien Kaune viso tarpukario metu veikė per 60 baldų gamintojų dirbtuvių ir fabrikų. Be abejo, dauguma dirbtuvių buvo nedidelės, greitai bankrutuodavo ir jas keisdavo kitos“, – pastebi menotyrininkė.

O kaip Vilnius?

Kaip art deco laikmečiu sekėsi tuo metu lenkiškam Vilniui, kitiems miestams? Pasak menotyrininkės, Vilnius dėl priklausymo Lenkijai dažnai Lietuvos mokslininkų yra ignoruojamas, o lenkų tyrėjai jam taip pat skiria mažai dėmesio, kadangi miestas buvo Lenkijos periferija, tačiau visgi galima kalbėti apie art deco apraiškas ir Vilniuje.

„Nors šalys oficialiai nebendradarbiavo, tačiau lietuviškasis art deco ir lenkiškasis itin panašūs, o naujoji art deco mada nebuvo aplenkusi ir Vilniaus. Deja, nors neturime Vilniuje išlikusių ryškių visuomeninių art deco interjerų, tačiau privačiuose vilniečių namuose vis dar galime rasti įdomių art deco baldų, šviestuvų ar kitų interjero elementų, kurie kartais analogiški žymių Lenkijos meistrų darbams“, – sako A. Dičkalnytė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jos, nors Kaune gamintojų ir prekiautojų buvo daugiausiai, baldžių netrūko ir kituose miestuose.

„Dideliu baldų gamybos centru buvo Jonava, taip pat Šiauliai, Klaipėda. Dauguma gamintojų neženklindavo savo produkcijos, todėl šiandien, jeigu nėra pirkimo dokumentų, neįmanoma pasakyti, kur baldas pagamintas“, – sako menotyrininkė.

Atrasti perliukų nelengva, bet įmanoma

„Kaune baldų dar yra“, – trumpai apibendrina art deco paveldą kolekcionuojantis D. Lanauskas. Tiesa, dabar rasti gerai išsilaikiusių art deco turtų – nelengvas uždavinys. Anot jo, prieš 20 metų galima buvo rasti nemažai tokių baldų, tačiau laikui bėgant kauniečių namuose jų mažėja, kartas nuo karto jų galima užtikti ir liūdnai rymančių, pavyzdžiui, prie sąvartyno Dainavos rajone. Tačiau geresnis būdas – ieškoti skelbimuose, bendrauti su sendaikčių pardavėjais.

„Kaune tikrai dar galima rasti perliukų. Laimės dalykas, aišku. Pasižiūri skelbimuose, kur pardavinėja butus, juose tikrai galima ieškoti ir rasti. <...> Bendrauju su sendaikčių pardavėjais, antikvarais. Be to, po parodų žmonės mane jau žino, sulaukiu įvairių žinučių apie žmonių turimus baldus. Mėgstu ir šiaip pasivaikščioti po Žaliakalnį, Naujamiestį, pakalbinti žmones“, – pasakoja kolekcionierius.

D. Lanauskas, asmeninio arch./„Facebook“ nuotr.

Didžiulis vilniečių susidomėjimas

Anot D. Lanausko, susidomėjimas lietuvišku art deco tikrai auga, tą parodo ir gausiai lankyta rudenį surengta paroda.

„Parodomis bandome aktualizuoti, kad netgi būtų madinga turėti art deco baldą su tam tikra istorija, giminės istorija. Populiarumas auga, nors, tiesa, galiu pastebėti, kad tai yra ir amžiaus klausimas. Jaunesniems žmonėms tai dar ne tiek aktualu“, – pastebi verslininkas.

Pasak jo, nors art deco miestu tarsi vadiname Kauną, didelis susidomėjimas matomas ir tarp vilniečių.

„Labai daug vilniečių atvykdavo savaitgaliais. Ne paslaptis, pats pardavinėju baldus, tad pastebiu, kad didžioji dalis yra vilniečių, kurie įsigyja tokios stilistikos baldų. Kaunui gal tai jau yra įprasta, o vilniečiams tai šiek tiek egzotiška“, – sako D. Lanauskas.

Art deco muziejaus idėja ir kontaktas su Italija

Art deco entuziastas teigia, kad yra viena idėja, kurią jis tikisi įgyvendinti iki 2022-ųjų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Tai – art deco muziejaus įkūrimas.

„Tai galbūt būtų Kauno centrinio pašto pastate ar kitur. Yra noras parodyti tą Kauno dizainą. Norisi parodyti baldus, keramiką, stiklo dirbinius, visą tą taikomąjį meną, kuris naudotas ir buityje. Tai būtų nuolatinė ekspozicija. <...> Dabar Kaunas turi dizaino miesto statusą, bet to dizaino reikia gerai paieškoti, jis nėra koncentruotas vienoje vietoje“, – pažymi D. Lanauskas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, nors pavyko gauti šiek tiek dėmesio iš kultūros institucijų, norėtųsi kiek svaresnės valstybinių įstaigų paramos: „Kol kas tai yra iniciatyva „iš apačios“, privati iniciatyva, pasigendame šiek tiek miesto iniciatyvos, valstybės. Bet tuo pačiu suprantame, kad mes ir esame valstybė, piliečiai, kurie tą ir turime judinti. Konkrečių sprendimų dar nėra, bet bandome kalbėtis su žmonėms, kurie turi sprendimo galią ir mieste, ir valstybėje.“ 

D. Lanauskas taip pat pasakoja, kad yra planų žinią apie Lietuvos art deco grožį skleisti ir kitose šalyse. Artimiausiuose planuose – dizainu garsėjantis Milanas.

„Dabar bendraujame su Milanu, ten esančia lietuvių bendruomene. Norime ten pristatyti Kauno modernizmą, art deco, dizainą apskritai. Pirmieji žingsniai daromi, konkrečių datų dar nėra, bet tikrai norime praplėsti tą geografiją. Jau patiems norisi didesnių iššūkių“, – sako D. Lanauskas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...