captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Sibiro haiku“: vienos šeimos tremties istorija komikso pavidalu

Lietuvos knygynuose gruodžio viduryje pasirodys autorės Jurgos Vilės ir iliustratorės Linos Itagaki sukurta komiksų knyga vaikams „Sibiro haiku“. Knygoje, skirtoje 9–15 metų skaitytojams, pasakojama vienos šeimos tremties istorija, o ją sukūrusioms autorėms teko gerai pasukti galvą, kaip šią temą aktualiai ir įdomiai perteikti vaikams, sakoma pranešime žiniasklaidai. 
Knygos leidėjų nuotr.
Knygos leidėjų nuotr.

Tai nutiko iš tikrųjų. Ankstyvą 1941 metų birželio rytą pikti kareiviai vertė šeimas iš lovų liepdami ruoštis kelionėn – taip lietuviai būriais ne savo noru iškeliavo į Sibirą. Kodėl juos ištrėmė? Kuo jie prasikalto? Kur tas Sibiras? Tokie ir panašūs klausimai kyla vaikų galvose, kai suaugusieji pasakoja apie trėmimus. Tie klausimai sukosi ir J. Vilės galvoje, klausantis savo tėvo, grįžusio iš tremties „našlaičių“ traukiniu, istorijos. Įkvėpta tėčio ir močiutės prisiminimų, autorė nusprendė papasakoti Lietuvos vaikams, kas yra tremtis ir kaip žmonės ją išgyveno.

„Augindama savo vaikus tremties pavyzdžius pasitelkiu dažnai – apie tai, kaip svarbu džiaugtis esamu momentu, koks trapus yra gyvenimas, kiek daug norime ir kiek mums mažai reikia, kaip galime padėti patys sau ir vieni kitiems“, – sako knygos teksto autorė.

Unikaliai glaudžiai bendradarbiaujant su iliustratore L. Itagaki sukurtoje komiksų knygoje „Sibiro haiku“ daug dėmesio skirta detalių autentiškumui, vaikiškam anuometinės realybės potyriams, fantazijoms ir vaiko atrastam būdui išlikti.

Knyga atskleidžia ne vieno berniuko likimą – tokias skaudžias šeimos istorijas apie išgyvenimą tremtyje širdyse nešioja dauguma lietuvių, tačiau neužrašytos ar nenupieštos jos grimzta užmarštin. Tad, nors knyga skirta vaikams nuo devynerių metų, ji gali sudominti ir suaugusiuosius.

„Piešdama ieškojau nuotraukų, norėdama atkurti, kaip galėjo atrodyti tuometiniai žmonės ir aplinka. Kas mane nustebino, tai, kad beveik visose nuotraukose jie šypsosi. Nors vargsta ir badauja, fotografuodamiesi sunkaus fizinio darbo vietose šypsosi. Man atrodo labai vertinga, kad ši istorija papasakota vaiko akimis – nesusifokusuojant tik ties baisumais, bet prisimenant ir paprastus dalykus, ir tai, kas džiugino ir padėjo išgyventi. Buvo ir tiesiog miegas, darbas, meilė, maistas. Be to, knygoje yra ir smagių istorijų. Įdomu, kad galima papasakoti tokią jautrią ir sudėtingą istoriją taip poetiškai, lengvai ir paprastai, kad vaikas galėtų ją priimti, per daug neišgąsdinant, bet ir nenutylint ten įvykusio siaubo“, – pasakoja kita knygos autorė,  iliustratorė Lina Itagaki.

Daugiau apie tai – pokalbis su knygos kūrėjomis laidoje „Labas rytas, Lietuva“. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...