captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seminare – literatūrologų ir istorikų įžvalgos apie Baltrušaičius

Diplomato, vertėjo ir poeto Jurgio Baltrušaičio 140-osios ir jo sūnaus, diplomato bei menotyrininko Jurgio Baltrušaičio 110-osios gimimo metinės bus paminėtos seminare.
Nuotr. Iš bendros „Wikimedia Commons“ nemokamų resursų duomenų bazės.
Nuotr. Iš bendros „Wikimedia Commons“ nemokamų resursų duomenų bazės.

Diplomato, vertėjo ir poeto Jurgio Baltrušaičio 140-osios ir jo sūnaus, diplomato bei menotyrininko Jurgio Baltrušaičio 110-osios gimimo metinės bus paminėtos seminare.

Seminaro metu pranešimus skaitys doc. Birutė Meržvinskaitė („Jurgis Baltrušaitis XX a. pradžios kultūroje“), dr. Julija Snežko („Pakylėtumo poetika Jurgio Baltrušaičio poezijoje“), dr. Odeta Žukauskienė („Archyvų akiračiai: Jurgio Baltrušaičio menotyra“), dr. Algimantas Kasparavičius („Jurgio Baltrušaičio diplomatinė veikla“), Vega Ribikauskienė („Jurgio Baltrušaičio įnašas į armėnų architektūros ir dailės tyrimus“), taip pat armėnų rašytojas Vahagnas Grigorjanas („Armėnija ir Baltrušaičiai“).

Seminaras vyks Tautinių bendrijų namuose penktadienį, 16 val.

J. Baltrušaitis (1873–1944) – garsus XX a. pradžios poetas, vienas iš rusų simbolizmo pradininkų, vertėjas, mokėjęs daugybę kalbų, į rusų teatrą „atvedęs“ garsius Europos dramaturgus Henriką Ibseną, Augustą Strindbergą, Morisą Meterlinką, Oskarą Vaildą. Draugijos su šiuo žmogumi ieškojo Antonas Čechovas, Maksimas Gorkis, Konstantinas Stanislavskis, Vsevolodas Mejerholdas. Vėliau tapęs diplomatu J. Baltrušaitis nuo bolševikinio teroro išgelbėjo Mariną Cvetajevą, Mstislavą Dobužinskį, Leonidą Pasternaką, Marką Šagalą ir daugelį kitų. Gimęs Lietuvoje jis tapo žymiu Rusijos ir Europos kultūros veikėju.

Kaip pastebi literatūros tyrinėtojai, savo lietuviškoje lyrikoje J. Baltrušaitis skelbė išganingą tiesą ir paguodą pavergtai tautai. Poetas beveik nekalbėjo apie save ir savo vardu. Autoriaus susijaudinimas tarsi nuasmenintas, bet geriausiuose eilėraščiuose („Nemunas“, „Ramunėlė“, „Lūšnos daina“, „Rudens vargonėliai“, „Nemigas“, „Girios melodija“) jis „siūbuoja kaip nerimastinga požeminė banga ir teikia poetinės energijos griežtam ir santūriam jo lyrikos intelektualumui“.

Poeto sūnus diplomatas ir menotyrininkas, puikus viduramžių meno žinovas ir tyrinėtojas J. Baltrušaitis (1903–1988) Sorbonos universitete studijavo viduramžių istoriją ir archeologiją, kur po penkerių metų įgijo meno istorijos daktaro laipsnį. Tyrinėdamas viduramžių architektūrą ir kultūrą, 1927–1928 m. jis apkeliavo Armėniją ir Gruziją, kur aptiko naujų duomenų apie šių šalių bažnytinę architektūrą. Šių tyrinėjimų rezultatai buvo pateikti knygoje „Armėnijos ir Gruzijos viduramžių dailės studijos“, už kurią mokslininkas gavo  Prancūzijos literatūros akademijos Ypatingąją ordino premiją. Tai ne vienintelis J. Baltrušaičio mokslinės veiklos įvertinimas. 1931 m. Dailės Akademijos ordino premija jam buvo įteikta už veikalą „Romanų skulptūros ornamentinė stilistika“ 1960 m. pasaulį išvydusi knyga „Praregėjimai ir stebuklai, fantastinė gotika“ buvo pripažinta geriausia to meto knyga, sulaukusi puikaus mokslininkų ir Prancūzijos valdžios įvertinimo. 1961 m. ji buvo įvertinta Prancūzijos akademijos premija.

Nemažai savo kūrybinių jėgų mokslininkas skyrė ir Lietuvai. 1931–1939 m. jis buvo Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijos kultūros patarėjas. 1933–1939 m. Vytauto Didžiojo universitete surinko meno istorijos lietuviškąją terminologiją ir išleido „Visuotinės meno istorijos“ 2 tomus. 1948 m. anglų kalba išleido knygą „Lietuvių liaudies menas“, kuri vėliau buvo išleista prancūzų kalba, taip supažindindamas Vakarų pasaulį su Lietuvos architektūra, tapyba, namų amatais.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...