captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos nacionalinis dramos teatras keisis vidumi, bet ne išore

Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijos projektas pagaliau pasiekė dienos šviesą. Planuojama statyti dar vieną mažą salę, taip pat pertvarkyti esamas erdves. Po daugiau nei 15 mln. eurų kainuosiančios rekonstrukcijos fasadas nesikeis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Didžiausia būsima naujovė – dar viena mažoji teatro salė. Tai matyti iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro užsakymu bendrovės „Infes“ parengtų projektinių pasiūlymų. Ji numatoma pietinėje sklypo pusėje, vietoje esamo ūkinio kiemo ir kelių ūkinės paskirties statinių. Mažosios salės scenos ir užkulisių plotas sieks 252 kv. metrus, o salė iš viso talpins 327 žiūrovus. Taip pat greta naujos salės projektuojama ir repeticijų salė, o aukštu aukščiau – repeticijų studijos.

Teigiama, kad rekonstruojant bei modernizuojant esamą pastatą siekiama išsaugoti pagrindinio pastato tūrinę – erdvinę kompoziciją, stilistiką, architektūrinę išraišką, atsižvelgiant į Vilniaus miesto istorinės dalies teritorijos vientisumą ir architektūrinių stilistinių bruožų visumą. Rekonstruojant Didžiąją salę bus išsaugotas amfiteatrinis išplanavimas su plytų mūro sienelėmis, atskiriančiomis parterį nuo amfiteatro. Projektuojamas dekoracijų keltuvas tiesioginiam dekoracijų padavimui iš pagrindinių sandėliavimo patalpų į sceną bei formuojamas tiesioginis dekoracijų padavimas nuo projektuojamo privažiavimo prie Teatro pastato, skirto iškrauti-pakrauti krovininius automobilius.

Prie Didžiosios scenos bus įrengtos aktorių persirengimo patalpos su dušais, poilsio zona, grimo patalpa. Skelbiama, kad ateityje numatoma ir Triumo patalpos rekonstrukcija, kuri atveria galimybes modernizuoti Didžiąją sceną, sumontuoti modernius technologinius įrenginius. Taip pat bus rekonstruojamos techninės inžinerinių sistemų patalpos (garso ir šviesos operatorinė, kino projekcinė, vaikštomi apšvietimų tilteliai žiūrovų salės lubose), įrengiama vaizdo įrašų patalpa. Antrame esamo teatro pastato aukšte prie Didžiosios scenos projektuojama dimerinė.

Projekte skelbiama, kad vestibiulio erdvę nuo fojė numatoma atitverti stiklinėmis stumdomomis pertvaromis, tuo būdu sudaryti galimybę vestibiulio erdvę paversti multifunkcine – viešąja, naudojama ne tik spektakliu metu. Vietoje esamos rūbinės planuojama atvira kavinės zona. „Įvertinus esamų bilietų kasų mazgo nefunkcionalumą, jis rekonstruojamas, greta projektuojama kavinė, galimai tapsianti papildomu traukos tašku iš Gedimino prospekto. Kavinės zonoje numatomos informacinių ir interaktyvių stendų vietos“, – teigiama dokumente.

Vestibiulio vakarinėje pusėje, šalia esamų laiptų į tualetus sienos suprojektuoti atviri laiptai ir neįgaliesiems pritaikytas keltuvas į rūsį, kuriame bus rūbinės ir papildomos tualeto patalpos. „Įvertinus numatomą esamos rūbinės ir esamų tualeto patalpų išplėtimą iki 500 kv. m bei planuojamo žiūrovų srauto aptarnavimo patogumui užtikrinti, pagrindinio Teatro pastato rūsyje projektuojama nauja rūbinė su patekimu per atvirą laiptinę. Perplanavus esamą rūbinę, pagerinamas rūbinės aptarnavimas“, – rašoma dokumente. Teatro renovacija pagrindinio fasado neliečia, todėl skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Mūzų šventė“ paliesta nebus.

„Iš pagrindinės prieigos ir iš Gedimino prospekto šiaurinės pusės naujasis korpusas gali matytis – t. y. daryti fasado skulptūriniam akcentui sąlyginį poveikį. Atsižvelgiant į šią tikimybę, projektuojamo korpuso apdaila turi būti spręstina kaip fonas varinei „Mūzų šventės“ kompozicijai, ypač įvertinant skulptūrų „Trys mūzos“ vizualinį ir emocinį įtaigumą“, – rašoma dokumente. Teatro pastogėje numatoma įrengti 700 kv. m ploto administracines patalpas kartu su archyvu.

Seną sies su nauju

Projektiniuose pasiūlymuose dėmesio skirta ir pastato interjerui. Architektai projektuojamuose tūriuose ir erdvėse ieškojo sąsajų su 70-ųjų metų architektūros stilistika. „Derinantis prie autentiškųjų spalvų priestatas apdailinamas geltono atspalvio keramika. Interjeruose kurtos ne to laikmečio imitacijos, o refleksijos-šiuolaikinės erdvės, formos ir dizainas, turintys konceptualias sąsajas su XX amžiaus 7–8 dešimtmečių funkcionalistiniu modernizmu“, – teigiama dokumente. Fojė vietoj spektaklių nuotraukų siūlomi savotiški optinio meno elementai-išgaubti veidrodžiai.

„Dekoratyvūs, originalaus dizaino, tačiau anuomet madingų formų veidrodžiai turėtų būti stilistiškai darniais ir emociškai įtaigiais interjero akcentais. Siekta, kad naujieji interjerai netaptų aktyviomis dominantėmis, tebūtų santūriu akompanimentu subtiliajam Nasvyčių kūriniui“, – teigia architektai dokumentuose. Viešas susirinkimas su visuomenės atstovais numatomas lapkričio 21 dieną.

Spektakliai bus perkelti kitur

LNDT Komunikacijos projektų koordinatorė Aušra Pociūtė 15min teigė, kad šiuo metu yra pateikta paraiška gauti finansavimą Centrinėje projektų valdymo agentūroje. Taip pat pateiktas projektinis pasiūlymas Energetikos ministerijai ir vyksta jų vertinimas.

„Projektavimo darbai prasidės tik pasirašius finansavimo sutartį. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių planuojama gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pradėti vykdyti rekonstravimo darbus“, – raštu atsiųstame komentare teigia ji. Anot jos, vykstant rekonstrukcijos darbams, didžiuosius LNDT spektaklius bus galima pamatyti kitose renginių rodymo vietose Vilniuje. Taip pat planuojama intensyvinti mažesnių ir techniškai paprastesnių spektaklių gastroles Lietuvos regionuose.

15 mln. eurų vertės projektas

15min primena, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastatą Vilniuje už 15,327 mln. eurų atnaujins bendrovių „Irdaiva“, „Infes“, „Ekstra statyba“ bei „Kaminta“ konsorciumas.

Konkurse neskelbiamos vertės pasiūlymus buvo pateikę konsorciumai „HSC Baltic“ ir „Re&Re“, „Virmalda“ ir „Pamario restauratorius“ bei „Panevėžio statybos trestas“, tačiau jų pasiūlymai dėl skirtingų priežasčių atmesti. Rekonstruojant sostinės Gedimino prospekte esantį teatro pastatą, planuojama pastatyti naują mažąją salę, atnaujinti pamatus, fasadą, stogą, vidaus apdailą, langus, duris, inžinerijos sistemas. Skelbta, kad teatrą planuojama atnaujinti per trejus metus. XIX amžiaus pabaigoje statytame pastate Gedimino prospekte nuo XX amžiaus pradžios organizuoti teatriniai lenkų kultūrinės draugijos „Liutnia“ renginiai, tarpukariu veikė Lenkų teatras.

Tuometinis Lietuvos valstybinis dramos teatras į šias patalpas persikėlė ir ėmė veikti 1941-aisiais. 1981 metais pagal architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektą baigta kapitalinė teatro rekonstrukcija, nuo tol spektakliai vaidinami Didžiojoje salėje, kurioje telpa 660 žiūrovų. Kiek vėliau duris atvėrė 156 vietų mažoji salė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...