captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus festivalyje – J. S. Bacho muzikos interpretacijos

Sostinėje vykstantį 17-ąjį Vilniaus festivalį tęsia didžiojo genijaus Johanno Sebastiano Bacho muzika. Penkis solinius jo koncertus penktadienio vakarą Nacionalinėje filharmonijoje atliks pianistas Andrius Žlabys (JAV), smuikininkas Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Sostinėje vykstantį 17-ąjį Vilniaus festivalį tęsia didžiojo genijaus Johanno Sebastiano Bacho muzika. Penkis solinius jo koncertus penktadienio vakarą Nacionalinėje filharmonijoje atliks pianistas Andrius Žlabys (JAV), smuikininkas Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras.

Vilniaus festivalio vakaras „J. S. Bacho muzikos grožis ir gelmė“ žada klausytojams ypatingų potyrių, ypač dėl to, kad scenoje pasirodys du aukščiausio profesionalumo muzikai, puikūs klasikos interpretatoriai.

Vakaro programoje – penki J. S. Bacho soliniai koncertai. A. Žlabys skambins tris Bacho klavyrinius koncertus, kurie, nors originaliai parašyti klavesinui, yra mėgstami pianistų – čia esama naujų iššūkių atskleidžiant kitas muzikos spalvas, dinamiką, artikuliaciją.

Iš J. S. Bacho smuiko koncertų mūsų dienas pasiekė tik pusė jų – S. Krylovo griežiami du priklauso kūriniams, apie kuriuos pirmasis J. S. Bacho biografas Johann Nikolaus Forkelis taikliai yra pasakęs: „Jų grožiui išreikšti nėra žodžių“.

Daug metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis, bet Lietuvos nepamirštantis pianistas A. Žlabys sako sunkiai įsivaizduojantis savo gyvenimą be J. S. Bacho muzikos ir neretai yra vadinamas Bacho muzikos filosofu.

Tarptautinį pripažinimą pelnęs vos aštuoniolikos metų A. Žlabys šiandien kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas koncertuoja visame pasaulyje. Baigęs Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą jis studijas tęsė JAV muzikos institucijose – Interlocheno menų centre, Curtis ir Klivlendo muzikos institutuose, Jeilio universitete. Pianistas yra skambinęs su garsiausiais pasaulio kolektyvais, iš jų minėtini Niujorko filharmonijos, Bostono simfoninis, Klivlendo, Buenos Airių filharmonijos simfoniniai orkestrai.

Pianisto interpretacijų klausėsi klasikinės muzikos gurmanai prestižinėse Japonijos, Kinijos, Europos ir Amerikos salėse, Menuhino, Zalcburgo ir Lokenhauzo festivalių publika. 2003 m. „Nonesuch“ įrašų kompanijos išleistas A. Žlabio, Gidono Kremerio ir orkestro „Kremerata Baltica“ įrašas buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui.

Antroje koncerto dalyje solo grieš smuiko virtuozas ir Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas S. Krylovas. Savo koncertinę karjerą pradėjęs vos šešerių, būdamas dešimties metų smuikininkas jau debiutavo su orkestru – atliko vieną iš J. S. Bacho koncertų.

Kaip solistas S. Krylovas pasirodo su žymiausiais pasaulio kolektyvais ir dirigentais. Mėgstama smuikininko sritis yra ir kamerinė muzika – jis yra surengęs ne vieną rečitalį su Maksimu Vengerovu, Miša Maiskiu, Jurijumi Bašmetu ir kitomis garsenybėmis. Ypač svarbi atlikėjui buvo draugystė su Mstislavu Rostropovičiumi, su juo ne kartą koncertavo, o maestro S. Krylovą buvo įvardijęs kaip vieną iš penkių geriausių pasaulio smuikininkų.

S. Krylovas nuo 2008 metų yra ir Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas.

Šią savaitę Violetos Urmanos koncertu startavęs 17-asis Vilniaus festivalis tęsis iki birželio 20 dienos ir kvies į dar penkis koncertus įvairiose sostinės koncertinėse erdvėse.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...