captcha

Jūsų klausimas priimtas

Konkursas dėl LNOBT vadovo posto jau virto tarptautiniu detektyvu

Konkursas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo postui užimti primena detektyvą – jis turėjo įvykti spalio 20 d., tada nukeltas į 23 d., o galiausiai Kultūros ministerija (KM) paskelbė, kad nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Konkurso trukdymu buvo apkaltintas Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Esą jis turėjęs konfidencialios informacijos apie konkurso dalyvius. Parlamentaras tokius kaltinimus neigia. Antradienį ministerija pranešė, kad kitas konkursas bus paskelbtas ne vėliau nei per 15 darbo dienų. LRT.lt pabandė pasidomėti, kas dalyvavo konkurse ir kodėl jis – tarptautinis?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Dar gerokai prieš konkursą KM tvirtino, kad jis būsiąs tarptautinis ir kad jame pareiškė norą dalyvauti net devyni kandidatai. Taip pat neoficialiai buvo kalbama, esą vienas arba du iš jų – užsieniečiai.

Kandidatų pavardžių ir konkurso komisijos sudėties ministerija neskelbė konfidencialumo sumetimais. Bet labai greitai pasigirdo kai kurių pretendentų pavardės, kurios dabar jau ir pasitvirtino.

LRT.lt žiniomis, konkurse dalyvavo dirigentas ir kultūros prodiuseris iš Italijos Christianas Frattima, orkestro „Trimitas“ vadovas, operos dainininkas Deividas Staponkus, Klaipėdos muzikinio teatro direktorius, dirigentas, kompozitorius ir prodiuseris Jonas Sakalauskas, Kauno „Žalgirio“ arenos vadovė Asta Ivanauskienė, laikinai teatrui vadovaujantis finansininkas Sigitas Žutautas ir dar trys pretendentai, kurių pavardės kol kas nežinomos.

Anksčiau skelbta, kad norą dalyvauti konkurse buvo pareiškęs ir buvęs ilgametis Latvijos operos vadovas Andrejas Žagaras, tačiau komisija jo prašymą atmetė, nes jis nemoka lietuvių kalbos. Konkurso sąlygose nurodyta, kad ir užsieniečiai, panorę jame dalyvauti, privalo mokėti lietuvių kalbą.

Italas gerai kalba lietuviškai

Bendraudamas su LRT.lt, Ch. Frattima su akcentu, bet pakankamai taisyklingai kalbėjo lietuviškai. Jis dirigavimo yra mokęsis Vilniuje pas buvusį Nacionalinio simfoninio orkestro vadovą Juozą Domarką, todėl turėjo progą išmokti lietuvių kalbos.

Italui kėlė nuostabą, kad apie tai, jog konkursas nukeliamas iš spalio 20 dienos į spalio 23 dieną, jam buvo pranešta, likus vos pusvalandžiui iki anksčiau skelbtos jo pradžios: „Dėl to turėjau nenumatytai ilgiau užtrukti Vilniuje ir keisti lėktuvo bilietus į Italiją. Keista ir tai, kad niekas iš tų konkurse dalyvavusių profesionalų nesurinko pakankamo balų skaičiaus, nors komisija atrodė kompetentinga, kultūringai klausinėjo tikrai svarbių dalykų.“

Ch. Frattima planuoja dar kartą bandyti jėgas konkurse LNOBT vadovo vietai užimti.

BNS nuotr.

Kodėl konkursas – tarptautinis?

Paklaustas, kodėl konkursas buvo tarptautinis, KM ministerijos atstovas Viktoras Bachmetjevas aiškino, kad taip norėta pabrėžti LNOBT reikšmingumą ir prestižiškumą.

Jei konkursas – tarptautinis ir dar iš pretendentų reikalaujama puikių lietuvių kalbos žinių, tai ar tokiu būdu nebandyta taikyti į kokį nors vieną kandidatą?        

„Čia – dūmų uždanga, esą atveriamos durys visam pasauliui, bet sykiu ant durų pakabinama spyna, kad pro rakto skylutę įlįstų toks kandidatas, kuris mokėtų lietuviškai. Toks kandidatas atsirado, bet konkursas neįvyko. Kažkoks farsas“, – stebėjosi Seimo narys konservatorius V. Juozapaitis.

Jis prisiminė seną istoriją, kaip teatro vadovu pirmą kartą tapo iš šio posto neseniai atleistas Gintautas Kėvišas.

„Panašus precedentas jau buvo, kai G. Kėvišas, būdamas Rolando Pakso vyriausybės kultūros ministru, neteko šio posto, o premjeras Algirdas Brazauskas jam nebepatikėjo šio portfelio. Tada jam buvo pažadėta suteikti galimybę vadovauti LNOB. Kadangi G. Kėvišas iš karto negalėjo tapti teatro direktoriumi, nes po ministravimo reikėjo padaryti metų pertrauką, laikinai vadovauti teatrui buvo paskirtas Kęstutis Minderis. Po pusmečio buvo suorganizuotas konkursas, kuriame dalyvavo ir dainininkas Vladimiras Prudnikovas. Tada irgi buvo suvaidintas panašus spektaklis, kai nė vienas pretendentas nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Buvo palaukta dar pusmetį, kad konkurse jau galėtų dalyvauti G. Kėvišas ir jis, žinoma, tapo teatro vadovu“, – pasakojo V. Juozapaitis.

Įtarė nutekinus slaptą informaciją

Kodėl KM konkursą LNOBT vadovo vietai užimti nukėlė trims dienoms? V. Bachmetjevas aiškino, kad buvo laukiama parlamentaro V. Juozapaičio atsakymų, kokia konfidencialia informacija jis disponuoja apie patį konkursą ir jo dalyvius.

„Kadangi Seimo narys mums nepateikė atsakymų, konkursas įvyko spalio 23 d. Būtent iki šios datos jis ir turėjo įvykti“, – teigė V. Bachmetjevas.

V. Juozapaitis bet kokios kaltės kratėsi ir tvirtino, kad juo buvo tik pasinaudota konkursui sustabdyti.

„Užklausiau kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, kokiu teisiniu pagrindu buvo praėjusį penktadienį sustabdytas konkursas, o pirmadienį jis jau įvyko, bet jokių atsakymų dar negavau. Man mesti kaltinimai, esą nutekinau informaciją apie konkurso dalyvius – visiškas absurdas, nes apie jo dalyvius kalbėjo visas Vilnius. Viso šito cirko KM reikėjo tam, kad teatrui ir toliau vadovautų laikinai ministrės paskirtas S. Žutautas“, – tvirtino V. Juozapaitis.

Pasak V. Bachmetjevo, su laikinuoju teatro vadovu S. Žutautu sutartis yra sudaryta tik iki kitų metų birželio, o tai, kad jis, kaip ir kiti konkurso dalyviai, nesurinko pakankamai balų, kad būtų paskirtas penkerių metų kadencijai vadovauti LNOBT, neužkerta jam kelio teatrui vadovauti, kol baigsis jo terminuota sutartis.                                  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...