captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aktorė V. Podolskaitė juokauja, kad dabar daugiau vaidina savivaldybės salėje

Antradienį aktorė ir politikė Violeta Podolskaitė mini 60 m. jubiliejų. Nors aktore būti neketino, V. Podolskaitė nuo vaikystės sulaukdavo klausimo, kada ja taps.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Antradienį aktorė ir politikė Violeta Podolskaitė mini 60 m. jubiliejų. Nors aktore būti neketino, V. Podolskaitė nuo vaikystės sulaukdavo klausimo, kada ja taps.

Prisimena, kad tuomet meninės veiklos netrūko, bet vis dėlto labiau atmintin įstrigo vaikystės gamta.

„Gyvenau laukinį gyvenimą – augau kaime, atsimenu pievas, į kurias galėdavau nukristi. Tada mes erkių nebijojom. Ir dabar atsimenu gėlytes, kurias [šiais laikais] labai retai kur nors pamatau. Užaugau prie Kauno marių, gamtoje – turbūt dėl to ji mane traukia. Buvo laikas, kai gyvenau prie jūros. Ir jei noriu atsigauti, man reikia nueiti ant Birutės kalno, išgirsti jūros ošimą – tada vėl galiu  gyvent“, – pasakoja V. Podolskaitė.

Ketinusi sekti mamos pėdomis ir tapti medike, pašnekovė vis dėlto pasirinko aktorystę. Gražiausiu kūrybos laikotarpiu ji vadina darbą su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi.

„Vienas iš tokių brangiausių ir skaudžiausių vaidmenų buvo Sonios vaidmuo spektaklyje „Dėdė Vania“. Mielai prisimenu ir „Meilę ir mirtį Veronoje“ – teko jame ir vaidinti, ir kaip dainininkę save parodyti. Bet tai buvo susiję, man tas junginys patiko. Tai buvo patys sunkiausi, bet brandžiausi mano darbai ir metai“, – mena aktorė.

Pašnekovė sako, kad į politiką pasukusi todėl, jog ji ir menas turi daug bendra. 

„Vis tiek tu dirbi žmogui. Jei iš scenos, žmonių sielas pasieki vienu būdu. Politikoje tu net gali padėti žmogui labai realiai. Bet kalbėti su žmogumi reikia, jį suprasti. Kartais aktorystė gal irgi padeda – į žmogų nežiūri kaip į paveikslą, stengiesi suvokti, kas jam atsitiko, padėti iš esmės. Aš kartais sakau, dabar daugiau vaidinu savivaldybės salėje. Jei pajusčiau, kad to vaidmens man reikia, kad aš reikalinga, be abejonės, kūryba laimėtų. Bet šiuo metu aš gyvenu kūrybiškai kitaip“, – aiškina V. Podolskaitė.

Pašnekovė juokauja, kad po Dvynio ženklu gimęs žmogus jubiliejų gali švęsti tik spontaniškai, o didžiausią dovaną jausis gavusi, jei galės apkabinti kuo daugiau artimų žmonių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...