captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Nepatogaus kino“ festivalyje – juosta apie gyvenimą karo zonoje

Lietuvoje viešintis sirų režisierius Firas Fayyadas pristato dokumentinę juostą „Paskutinis žmogus Alepe“. „Nepatogaus kino“ festivalyje rodomas filmas kviečia susimąstyti apie karo zonoje gyvenančių žmonių likimus ir jų akimis pamatyti bombarduojamo miesto kasdienybę.
Asociatyvi nuotr. AFP/Scanpix nuotr.
Asociatyvi nuotr. AFP/Scanpix nuotr.

20 bombų per dieną. Tokia Sirijos miesto Alepo kasdienybė, sako dokumentinio filmo „Paskutinis žmogus Alepe“ režisierius F. Fayyadas. Režisierius filmą pradėjo kurti 2013-aisiais. Pasak jo, nufilmuoti dokumentinį filmą karo zonoje sudėtinga, todėl procesas truko apie ketverius metus.

„Aš pats buvau kalėjime, kadangi sukūriau filmą apie žodžio laisvę. Ten sutikau daug karo žiaurumus matančių žmonių. Kadangi išgyvenau, be to esu menininkas, filmų kūrėjas, turiu tam tikrų gebėjimų, nusprendžiau juos išnaudoti ir sukurti ką nors naudingo“, – sako režisierius.

Filmo režisierius kartu su operatoriais siekė parodyti savanorių grupės „Baltieji šalmai“ pastangas gelbėti žmones. Grupė stebėjo tris savanorius. Oro pajėgoms viską naikinant, jie nepaliko saviškių ir miesto, o skubėjo gelbėti griuvėsiuose likusių vyrų, moterų ir vaikų.

„Tikiuosi, kad auditorija atkreips dėmesį į nusikaltimus, vykdomus prieš žmoniją. Žmonių išrinkti valdžios atstovai negali likti abejingi įvykiams Sirijoje. Informaciją reikia viešinti, kadangi žmonės dažnai nežino, kodėl į jų šalį atvyksta pabėgėliai iš Sirijos. Jie turi būti informuoti. Užkirsti kelią karui galima tik įvykdžius teisingumą. Prašau, kad žmonės nesvarbu kokiu būdu sureaguotų į tai, ką noriu pasakyti. Socialiniuose tinkluose bet kokia maža žinutė gali padėti. Taip mes visi galime prisidėti įgyvendinant teisingumą“, – teigia F. Fayyadas

Filme stengiamasi jautriai pažvelgti į Alepo įvykius ir tuo pat metu atvirai bei drąsiai parodyti bombarduojamos ir karo kankinamos šalies tikrovę.

 „Nenorėjau istorijos tik su gražiais paveikslėliais ar gražiomis filmo kompozicijomis, nenorėjau sukurti kokio nors herojaus ar didvyrio. Nesiekiau jų vaizduoti tik kaip aukų. Norėjau pateikti įvykius taip, kaip mato vietiniai. Perteikti, ką išgyvena žmonės per karą Alepe. Kamera visą laiką yra tarsi jų akys“, – pasakojo R. Fayydas.

Režisieriaus dokumentinis filmas apdovanotas Didžiuoju žiuri prizu „Sundance“ kino festivalyje, Vilniuje filmas dalyvauja Nepatogaus kino festivalio konkursinėje programoje. Jį pamatyti galima rytoj kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...