captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nobelio literatūros premija atiteko K. Ishiguro

Ketvirtadienį paaiškėjo, kam atiteko Nobelio literatūros premija – po to, kai praėjusiais metais šis prestižinis apdovanojimas atiteko amerikiečių atlikėjui Bobui Dylanui, šiemet nemažai ekspertų manė, kad Švedijos akademija pasirinks labiau „įprastinį“ šiai premijai autorių. Taip ir atsitiko – šiemet premija atiteko Kazuo Ishiguro.
TT News agency/Scanpix nuotr.
TT News agency/Scanpix nuotr.

64 metų japonų kilmės britų rašytojas Kazuo Ishiguro, „savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė mūsų ryšio su pasauliu iliuzinę prasmę“, ketvirtadienį paskelbė Švedijos akademija.

Japonijos mieste Nagasakyje 1954 metais gimęs K. Ishiguro yra keturis kartus nominuotas prestižiniam „Man Booker“ apdovanojimui ir 1989 metais laimėjo šią premiją už romaną „Dienos likučiai“ (The Remains of the Day).

2008 metais dienraštis „The Times“ įvardijo K. Ishiguro 32-uoju į savo skelbiamą 50 geriausių Britanijos rašytojų nuo 1945 metų sąrašą.

K. Ishiguro šeima į Jungtinę Karalystę persikraustė, kai jam buvo penkeri; aplankyti šalies, kurioje yra gimęs, jis grįžo tik būdamas jau suaugęs. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje K. Ishiguro Kento universitete baigė anglų kalbos ir filosofijos studijas, o veliau studijavo kūrybinį rašymą Rytų Anglijos universitete.

Wikipedia nuotr.

K. Ishiguro vien rašymu užsiima nuo pat savo pirmosios knygos, 1982 metais išleisto romano „Blyškus kalvų vaizdas“ (A Pale View of Hills). Ir pirmojo, ir antrojo, 1986 metais išleisto jo romano („Perėjūniško pasaulio menininkas“ (An Artist of the Floating World)) veiksmas vyksta Nagasakyje, praėjus keliems metams po Antrojo pasaulinio karo. Jose jau pasirodo temos, su kuriomis K. Ishiguro yra labiausiai siejamas: atmintis, laikas ir saviapgaulė. Šios temos ypač ryškios garsiausiame jo romane „Dienos likučiai“, pagal kurį buvo pastatytas filmas „Dienos pėdsakais“ su Anthony Hopkinsu.

K. Ishiguro kūrybai būdinga kruopščiai prislopinta raiškos maniera, nepriklausomai nuo to, kokie įvykiai aprašomi. Naujesniuose jo darbuose yra fantastinių elementų. Su savo 2005 metų distopiniu darbu „Neleisk man išeiti“ (Never Let Me Go) K. Ishiguro į savo kūrybą įliejo šaltą povandeninę mokslinės fantastikos srovę. Šiame ir dar keliuose jo romanuose taip pat pastebima muzikos įtaka.

Įspūdingas pavyzdys yra 2009 metų apsakymų rinkinys „Noktiurnai: penkios muzikos ir sutemų istorijos“ (Nocturnes: Five Stories of Music and Nightfall), kur muzika atlieka labai svarbų vaidmenį vaizduojant veikėjų santykius. Savo naujausiame, 2015 metų romane „Palaidotas milžinas“ (The Buried Giant) jis rašo apie pagyvenusią porą, keliaujančią archajiškais Anglijos kraštovaizdžiais ir puoselėjančią viltį vėl susitikti savo jau suaugusį sūnų, kurio nematė daug metų. Šiame romane jaudinamai tyrinėjama, kaip atmintis siejasi su užmarštimi, istorija – su dabartimi, fantazija – su tikrove.

1989 metais duodamas interviu žurnalui „Bomb“ rašytojas sakė: „Mane traukia prieškario ir pokario aplinka, nes mane domina išbandymai vertybėms ir idealams, taip pat kai žmonės susiduria su suvokimu, kad jų idealai nebuvo tokie, kokiais juos laikė prieš prasidedant išbandymui.“

Be aštuonių knygų, K. Ishiguro dar yra parašęs scenarijų filmams ir televizijai.

Švedijos akademijai paskelbus savo sprendimą, K. Ishiguro kūrinių leidykla „Faber & Faber“ savo tviterio žinutėje parašė: „Esame SUŽAVĖTI, kad Kazuo Ishiguro laimėjo Nobelio premiją!“

Pats rašytojas sakė Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC, kad jis dėl šio pasiekimo jaučiasi „pribloškiamai pamalonintas“.

„Tai nuostabi garbė – visų pirma, tai reiškia, jog seku geriausių kada nors rašytojų pėdomis. Taigi, tai nuostabus pripažinimas“, – pareiškė jis.

Pažymėtina, kad K. Ishiguro vardas nebuvo minimas tarp pagrindinių pretendentų laimėti prestižinę Nobelio premiją.

Trečiadienį įvairiose svetainėse didžiausia tikimybė laimėti buvo priskiriama romanistams Haruki Murakami iš Japonijos ir Ngugi wa Thiong`o iš Kenijos. Po jų ėjo kanadietė Margaret Atwood, kurios romanas „Tarnaitės pasakojimas“ (The Handmaid's Tale) neseniai buvo ekranizuotas itin palankiai įvertintame televizijos seriale, ir izraelietis Amosas Ozas.

Kita vertus pasitvirtino ekspertų prognozė, kad šių metų literatūros laureatas bus tradiciškesnės pakraipos, nes Švedijos akademijos sprendimas praeitų metų premiją paskirti amerikiečių bardui Bobui Dylanui (Bobui Dilanui) ir pastarojo delsimas ją priimti bei sprendimas nedalyvauti teikimo ceremonijoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų.

Premijos laureatui apdovanojimai – auksiniai medaliai ir diplomas – tradiciškai bus įteikti per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, minint šių premijų įkūrėjo, švedų išradėjo ir pramonininko Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Laureatui taip pat atiteks premijos piniginė dalis – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų).

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...