captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Abdulovas lietuvių aktorei veždavo tortus iš Maskvos

„Auksinis kino berniukas“, „pats gražiausias ir žavingiausias“, „sovietinio kino princas“ – taip buvo kalbama apie talentingą aktorių Aleksandrą Abdulovą. Gegužės 29 d. jam būtų sukakę 60 metų.
Filmo „Moteris baltais drabužiais“ akimirkos nuotr.
Filmo „Moteris baltais drabužiais“ akimirkos nuotr.

„Auksinis kino berniukas“, „pats gražiausias ir žavingiausias“, „sovietinio kino princas“ – taip buvo kalbama apie talentingą aktorių Aleksandrą Abdulovą. Gegužės 29 d. jam būtų sukakę 60 metų. 

A. Abdulovas labai nemėgo kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą, bet po filmo „Paprastas stebuklas“ („Обыкновенное чудо“) tai buvo nebeįmanoma – atsirado šimtai aktoriaus gerbėjų.

„Suprantate, gyvenimas labai trumpas, viskas yra Dievo rankose! Ir jeigu mes nuolat atidėliosim darbus, kad dabar pagulėsiu, o štai po penkerių metų pulsiu dirbti... Aš to nesuprantu. Reikia gyventi šiandien. Ir didelė laimė, jeigu šalia yra žmonės, kurie tai supranta“, – viename paskutiniųjų savo interviu yra pasakęs žymus aktorius.

A. Abdulovas buvo ne tik labai talentingas, bet ir darbštus. Apie tai byloja įspūdingas jo vaidmenų sąrašas kine ir teatre. Žinomiausi jo filmai: „Moteris baltais drabužiais“ (1981 m.), kuriame jis vaidino kartu su lietuvių aktore Gražina Baikštyte, „Karnavalas“, kur jo partnere buvo Irina Muravjova, ir „Paprastas stebuklas“, kur jis puikiai atliko meškos vaidmenį.

Dviejų paskutiniųjų filmų premjerų – „Anos Kareninos“ ir  „Vilkų teisingumo“ – aktorius jau nesulaukė. 

„Tai buvo žmogus vulkanas, labai energingas, jo buvo pilna visur. Jeigu A. Abdulovo nėra, tai tyla, ramybė. Be galo rūpestingas, nuoširdus ir jautrus, juo buvo galima pasitikėti, jis niekada nepalikdavo draugų. Apskritai Abdulovas visą save atidavė kinui ir draugams. Jis viską darydavo 100 proc. ir, matyt, nemokėjo gyventi kitaip. Deja, išėjo per anksti, matyt, tiesiog sudegė, išeikvojo visą energiją, nes gyveno savęs netausodamas“, – pasakoja aktorė Gražina Baikštytė.

1981-aisiais jiedu su A. Abdulovu atliko pagrindinius vaidmenis filme „Moteris baltais drabužiais“.

„Iki filmo „Moteris baltais drabužiais“ A. Abdulovo nepažinojau. Pirmą kartą susitikome Siguldoje, kai jau turėjo prasidėti filmavimai. Iš to laikotarpio liko patys geriausi prisiminimai. Labai šilta atmosfera. Smagu buvo vaidinti anglų aristokratus, nors filmavimai vyko Latvijoje“, – prisimena G. Baikštytė. – Moters baltais drabužiais“ filmavimai su pertraukomis truko apie porą metų. Aktoriams tekdavo vykti į Siguldą, vėliau į Peterburgą, kelios scenos buvo nufilmuotos ir Maskvoje.

Kai pasitaikydavo kelių dienų pertrauka, ne visi aktoriai išvykdavo iš Siguldos, tačiau Abdulovui dažnai tekdavo nuskristi į Maskvą dėl vaidmenų teatre ar kituose filmuose. Kiekvieną kartą nuvykęs į Maskvą, jis restorane „Praha“ užsakydavo tortą „Paukščių pienas“ ir atveždavo man. Be abejo, vėliau valgydavome visi kartu, bet toks dėmesys buvo labai malonus.“

A. Abdulovas mėgo aktyvų gyvenimo būdą, sportą ir žirgus. Jis buvo puikus jojikas.

„Kai reikėjo filmuoti jojimo scenas filme „Moteris baltais drabužiais“, A. Abdulovas visose scenose vaidino pats, o man teko samdyti dublerę. Abdulovas su tuo niekaip negalėjo susitaikyti. Vis patraukdavo per dantį, kad kaip čia dabar naudosies dublere, o ką vaikams pasakysi, o kaip prieš žiūrovus atrodysi. O man – akys pilnos baimės... Tačiau vieną kartą jie apgaule mane privertė sėstis ant žirgo. Turėjo būti filmuojama stambiu planu ir  dublerė netiko. Taip aš atsisėdau į balną. Tiesa, baimė niekur nedingo ir nesumažėjo“, – juokdamasi pasakoja G. Baikštytė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...