captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiuolaikinio meno centre – tapatybės paieškos

Šiuolaikinio meno centras rudens sezoną pradėjo parodomis ir performansais. Pasak kuratorių, Europoje ryškėjant valstybių atsiskyrimo nuotaikoms, identiteto paieškoms, menininkai apie šiuos reiškinius svarsto kūryboje.
J. Kalinsko, 15min.lt nuotr.
J. Kalinsko, 15min.lt nuotr.

8 menininkų performansų vakaras ir dvylikos užsienio kūrėjų instaliacijos – įžanga į kitąmet vyksiančią Baltijos trienalę. Pasak jos kuratorių, menininkai darbais siūlo pažvelgti į ryškėjantį žmonių susvetimėjimą. Atsitiktiniai užrašai Šiuolaikinio meno centro salėse kopijuoja viešų vietų tekstų stilių. Tik menininkai išryškina vienišo žmogaus pagalbos šauksmą.

„Baltijos trienalės tema „Išsižadėk šmėklų“ apie žmogaus identitetą. Europos šalys pastaraisiais metais sutelkė dėmesį į savasties paieškas, pradėta kalbėti apie bendrijos griūtį. Kiekvienoje valstybėje politikai pabrėžia tapatybės svarbą, tačiau menininkai klausia „kas nutinka, kai žmonės save priskiria vienai ar kitai grupei“, – sakė Baltijos trienalės kuratorius Vincentas Honore.

Baltijos trienalės pradžia – 1978-ieji, kai Vilniuje buvo pradėtos rengti jaunųjų Baltijos menininkų parodos. Taip jauni žmonės atrado terpę, kurioje galėjo ieškoti naujų idėjų, bendraminčių. Kitąmet pirmą kartą trienalė vyks visose trijose Baltijos šalyse.

Su performansų vakaru siejasi ir kitos Šiuolaikinio meno centre atidarytos parodos. Malvinos Jelinskaitės ekspozicija apie „Auksą ir žuvį“ bei pasaulyje žinomo dueto „Slavai ir totoriai“ paroda.

„Labai nedaug yra menininkų, kurie savo kūrybą skiria konkrečiai šaliai arba regionui. Pavyzdžiui, jų atveju, kaip ir skelbia pavadinimas, jie sako, kad jų tyrimo laukas yra Eurazija, arba nuo rytinės Berlyno sienos iki didžiosios kinų sienos. Tarkim kokios nors šalys, Azerbaidžano pavyzdys, jeigu jūs kalbam apie Vidurinę Aziją, kur vienos šeimos žmonės, tarkim, kelių kartų, tarpusavyje gali susikalbėti, bet negali susirašyti, jeigu kalbam apie lotyniškų rašmenų virtimą arabiškais, po to atėjus tarybų valdžiai visa tapo kirilica ir taip toliau. Pati reakcija, kai buvo bandoma Turkijoje atskirti turkišką identitetą nuo islamiškojo tie dalykai virto sulaukė didelio pasipriešinimo, žmonės nežinojo ir bandydavo lipti minaretų ir perrėkti arabiškai, senoviškai“, – pasakojo Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas.

Į regioną, kuriame gyvena daug religinių bendruomenių, kur vyko karai ir užkariautojai įvedinėjo savo tvarką, menininkai žvelgia ironiškai: didžiojoje Šiuolaikinio meno centro salėje ir religijų fontanas, srūvantis pralietu tikinčiųjų krauju, ir Artimųjų Rytų tradicijomis sukurti kilimai, kuriuose menininkai svarsto apie tautoms padarytą žalą, kai okupantai tai pačiai kalbai įvedinėjo vis naujus rašmenis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...