captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos žydų kultūros dienos prasidėjo pasivaikščiojimu po Pakruojį

Prasidėjo Europos žydų kultūros dienos „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Prasidėję Pakruojyje renginiai vyks 24 miestuose ir miesteliuose, kur iki Antrojo pasaulinio karo buvo didelės žydų bendruomenės – štetlai.
Pakruojo sinagoga, Pakruojo rajono savivaldybės nuotr.
Pakruojo sinagoga, Pakruojo rajono savivaldybės nuotr.

Iki Antrojo pasaulinio karo Pakruojyje gyveno per šimtą žydų šeimų. Gydytojai, verslininkai, amatininkai sudarė didesnę dalį miesto gyventojų, vadinamąjį štetlą. Jų parduotuvės, viešbutis, malūnas, spaustuvė, ligoninė ir kiti pastatai tebestovi.

„Yra išlikusi  žydų ligoninė iš tarpukario, tarpukary statytas pastatas, kuris šiuo metu yra neapgyvendintas, ir laukia naujų šeimininkų, o galbūt naujų restauratorių, nes tai yra paveldo objektas, kuriam būtų verta skirti dėmesio, verta restauruoti, vertas istorijos“, – sakė „Žydų kultūros kelio“ asociacijos narė Akvilė Naudžiūnienė.

Restauratorių ilgai laukė ir trečią šimtą metų skaičiuojanti medinė Pakruojo sinagoga. Šiemet atvėrusi duris lankytojams, ji pristato žydų kultūrą ir paveldą. Restauratoriai sutvarkė pastato vidų ir išorę, restauravo lubų piešinius, atkūrė tapetus, atstatė balkoną. Į sinagogą šiandien ir susirinko Europos žydų kultūros dienų dalyviai.

„Visa šio projekto, šių renginių esmė yra pažintiniai pasivaikščiojimai. Tai, nuo ko mes pradėjome šį oficialų Europos žydų kultūros dienų renginį – pažintinis pasivaikščiojimas po Pakruojį. Jeigu neprisiliesi prie pagrindo, jeigu nepereisi ta gatvele, kur buvo štetlas, jeigu nesuprasi, kad čia gyveno diaspora, nepajusi to“, – pasakojo Kultūros paveldo departamento vyr. specialistė Nijolė Narbutaitė.

Į  Kultūros vertybių registrą įrašytos kelios dešimtys sinagogų, tebestovinčių daugelyje mūsų šalies miestų, apie du šimtus žydų kapinių, senosios žydų mokyklos ir daugybė kitų objektų, susijusių su šia tauta.

„Tai yra paveldas, kuris liudija Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimą. Tai miestai ir miesteliai, kuriuose gyventa, tai yra didelių bendruomenių, kiek turim kapinių, tiek turim ir tų miestelių bendruomenių, taip pat daug įvairios paskirties gamybinių pastatų, įvairūs malūnai, amatininkų dirbtuvės“, – vardijo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Šiandien prasidėjusios Europos žydų kultūros dienos tęsis iki rugsėjo 5-osios. Joms skirti renginiai vyks ir daugiau nei trijose dešimtyse Europos miestų.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno apie 220 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais išžudyta daugiau nei 90 procentų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...