captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai Jekaterinburge stengsis gaivinti lietuviškas tradicijas

Lietuvos diplomatai Maskvoje sako, kad Rusijai priiminėjant ne itin palankius įstatymus tautinėms mažumoms, lietuvių kultūrinių bendruomenių veikla šiek tiek prigesusi. Tačiau ne visur. Jekaterinburgo srityje, kur gyvena nemažai tremtinių šeimų, lietuvių bendruomenė ką tik susikūrė ir nori atgaivinti lietuviškas tradicijas bei puoselėti kalbą.
Stop kadras
Stop kadras

Jekaterinburgo srityje gyvenantys lietuviai vieni čia pasilikę po tremties, kiti gimę ir vėliau sukūrę šeimas. Vieni puikiai kalba lietuviškai, kiti tėvų gimtos kalbos dar tik mokosi ar stengiasi prisiminti. O Jurijui Šnioliui – tai ypatinga diena: jam suteikta Lietuvos pilietybė.

„Netgi kai gyvenau Sovietų sąjungoje, mano gimimo liudijime buvo įrašyta, kad aš lietuvis. Kur aš gyvenu, lietuvių daug. Bet daugiau kalbame rusų kalba“, – teigė J. Šniolis.

Kiek lietuvių gyvena Jekaterinburgo krašte, tikslios statistikos nėra. Nes ne visi pageidauja turėti dvigubą pilietybę. Nuo praeitų metų Rusijos piliečiai privalo deklaruoti turimus kitų šalių pasus.

 „Širdyje aišku lietuvis esu. Bet smegenyse rusas, mąstau kaip rusas, kadangi čia gyvenu, tėtis lietuvis, mama rusė. Dažnai važiuodavau į Lietuvą, ten atostogaudavau pas močiutę. Kai bendrauji su draugais, su giminėmis, turi mokėti kalbą. Dar dukrytė maža, bet nuvešiu į Lietuvą ir būtinai priversiu išmokti lietuvių kalbą“, – tikino jekaterinburgietis Denisas Kauneckas.

„Pas mane buvo tėvas karininkas ir nuo trijų metų mes jau gyvenome čia, atvažiavom iš Lietuvos į Rusiją. Mama nekalbėjo rusiškai, aš tai dar lietuviškai blogai nekalbėjau, praėjo daug metų, jie išvažiavo, nėra gyvų, aš čia ištekėjau ir pasilikau. Kalbu rusiškai, o galvoju lietuviškai ir tada jaučiu, kad reikia važiuot į Lietuvą“, – sakė vietos gyventoja Violeta Matvejeva.

Įvairios lietuvių kultūrinės autonomijos, bendrijos, bendruomenės veikia Krasnojarske, Irkutske, Petrozavodske, Murmanske ir kitur.

„Bet šiandien, sakyčiau, kiek ta veikla yra sumenkusi. Galbūt priežasčių yra labai įvairių. Kad, žinoma, keičiasi Rusijos įstatymai ir nemažai organizacijų stengiasi prie jų prisitaikyti. Dalis Rusijoje stengiasi, kad tos organizacijos registruotųsi ir veiktų pagal jų teisės aktus, taip vadinamas kultūrines autonomijas. Ir tai dažnai išblaško jų veiklą. Aš manau, kad lietuviai irgi atsižvelgdami į tą politinę situaciją, mūsų tarpusavio santykius turi tam tikros baimės ir atsargumo“, – tvirtino Lietuvos ambasadorius Rusijos federacijoje Remigijus Motuzas.

Lietuvos ambasada Maskvoje organizuoja lietuvių susitikimus, suteikia  galimybes mokytis lietuvių kalbos. Toliau nuo Maskvos, regionuose kasmet organizuoja kultūros dienas – pristato Lietuvos meną ir kultūrą.

Lietuvos ambasados Rusijos federacijoje duomenimis šalyje gyvena apie 87 tūkstančius lietuvių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...