captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Mikalauskas: nelengva per karščius būti šuns kailyje

Visuose šalies teatruose daugybę fundamentalių vaidmenų sukūręs, įvairių formų ir žanrų kūrinius dainavęs Liudas Mikalauskas savo amplua išbando šuns kailyje. Gegužės 28–29 dienomis Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas L. Mikalauskas bus lėtapėdis šuo armėnų kompozitoriaus Eduardo Chagagortiano komiškos operos vaikams „Ausinė kepurė“ spektakliuose.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Visuose šalies teatruose daugybę fundamentalių vaidmenų sukūręs, įvairių formų ir žanrų kūrinius dainavęs Liudas Mikalauskas savo amplua išbando šuns kailyje. Gegužės 28–29 dienomis Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas L. Mikalauskas bus lėtapėdis šuo armėnų kompozitoriaus Eduardo Chagagortiano komiškos operos vaikams „Ausinė kepurė“ spektakliuose. 

L. Mikalauskas ką tik grįžo iš itin sėkmingų gastrolių Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur bendrame muzikinio teatro menininkų ir Čikagos lietuvių operos pastatyme Gaetano Donizetti operoje „Meilės eliksyras“ atliko pagrindinę boso partiją.

Solistas sako, kad jam iš solidaus Čikagoje atlikto daktaro Dulkamaro vaidmens persikūnyti į šunį nebuvo sunku.

„Spektaklio statytojai kiekvienam leido improvizuoti. Kai ne baksnojama pirštu, o „užvedus ant kelio“ paliekama laisvė improvizacijai, neriesi iš kailio, kad scenoje parodytum visą savo meistrystę“, – sakė dainininkas, čia pat pridurdamas, jog neišskiriant nė vieno žanro, yra labiau kamerinės muzikos atlikėjas.

Galbūt todėl su didžiausiu malonumu dainuoja Kauno muzikiniame teatre statomuose vaikiškuose spektakliuose, kuriuose gali būti arčiausiai žiūrovo ir stipriausiai pajausti kamerinę dvasią. Gaila tik, kad jauniausia teatro publika nelepinama spektakliais. 

„Vaikai – nuostabi auditorija – mažųjų džiaugsmas ir dėmesys visada entuziastingi. Jie kaip niekas kitas aktyviai reaguoja į scenoje vykstantį veiksmą – juokiasi, verkia, pyksta, barasi, patarinėja, net gelbėja „kritinėmis“ situacijomis. Vaikų neapgausi, jie iš karto jaučia tikrus dalykus. Užtat „puse kojos“ čia nepavaidinsi – tuojau supras, kad ne visą „dūšią“ atiduodi... O tada nustoja dalyvauti spektaklyje, pakampiais barsto dėmesį, paskui kurį tą pačią akimirką nuslysta ir sėkmė“, – sako L. Mikalauskas.

Tačiau šį kartą L. Mikalauskas įsitikinęs, jog su laiminga pabaiga „Ausinė kepurė“ ilgai nepraras savo populiarumo. „Į spektaklį kviečiu ateiti ir suaugusius. Čia daug sveiko juoko, komiškų situacijų, „užslėptų“ minčių, kurias vaikai supranta vienaip, o suaugę kitaip, – sako L. Mikalauskas ir nutaisęs melancholišką išraišką šuns, kurį vynioja aplink pirštą kas tik netingi, pridūrė: labai nelengva per karščius būti šuns kailyje.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...