captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tvarkant piliakalnius taikomi dvigubi standartai?

Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Seimo Kultūros komitetas, minėdami Piliakalnių metus, apsilankė Ukmergės ir Anykščių rajonų piliakalniuose. Nutarta, jog nepaisant gerosios patirties pavyzdžių Lietuvoje taikomi dvigubi standartai tvarkant archeologinį paveldą – nuo daugybės draudimų atliekant priežiūros darbus iki brutalių statybos darbų, pamirštant paveldosaugos principus, teigiama Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime.
Berzgainių piliakalnis, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.
Berzgainių piliakalnis, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Vykdant žemės reformą, didžioji dalis piliakalnių perduota valstybės nuosavybėn ir yra menkai prižiūrimi. Visgi vietos bendruomenės dažnai savo iniciatyva imasi tvarkyti jų aplinkoje esančius kultūros paveldo objektus. Nepaisant visuomenės pastangų, archeologinio paveldo tvarkymas tampa pernelyg sunkiu uždaviniu ne tik dėl mažėjančio miestelių ir kaimų gyventojų skaičiaus, bet ir dėl ribotų bendruomenių galimybių. Dėl daugybės draudimų prie piliakalnio yra sudėtinga įrengti lankymui būtiną infrastruktūrą. Pavyzdžiui, vietos bendruomenei neleista kelio link Berzgainių piliakalnio padengti žvyru.

Anot Lietuvos archeologų draugijos nario Zenono Baubonio, nedidelės apimties piliakalnių tvarkymo darbai (laiptų, suoliukų, kelio, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas) turėtų būti priskirti priežiūros darbams, nes vietos bendruomenės dėl didelių išlaidų nėra pajėgios rengti paveldosauginių tvarkybos, miškotvarkos darbų projektų. Paveldo komisija, atsižvelgdama į bendruomenių įvardintas problemas, artimiausiu metu inicijuos teisės aktų pataisas dėl piliakalnių tvarkybos reglamentavimo supaprastinimo bei planuoja siūlyti juos priskirti savivaldybėms.

Kita vertus, matomos dviprasmiškos situacijos, kai vienu atveju draudžiama sutvarkyti lankymui būtiną infrastruktūrą, o kitu atveju nepaisoma galimo piliakalnio žalojimo ir vykdomi projektai, kuriems nepritaria didelė dalis visuomenės. Paveldo komisijos, Seimo, kitų valstybės institucijų atstovų nuomone, šiuo metu vykdomi statybos darbai Ukmergės piliakalnio teritorijoje galimai žaloja šią kultūros vertybę. Įgyvendinant Ukmergės piliakalnio tvarkymą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir savivaldybės lėšomis, piliakalnyje įrengiamos itin agresyvios konstrukcijos, disonuojančios su objekto paveldosauginiu statusu, neigiamai įtakojančios Ukmergės senamiesčio – valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės aplinką bei vizualinius ryšius. 

Ukmergės piliakalnis, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Nors piliakalnio pritaikymo idėja – apšviesti piliakalnio kontūrą − šių dienų poreikiams yra įdomi, tačiau matomas rezultatas labiau primena aptvarą, nei vertingąsias savybes išryškinantį sprendimą. Tai vienas iš brutaliausių pavyzdžių, iliustruojantis archeologinio paveldo pritaikymą orientuojantis į turizmą, visiškai pamirštant paveldosaugos ir kraštotvarkos principus.

Paveldo komisija jau buvo svarsčiusi panašų piliakalnių pritaikymo atvejį, kai vietos bendruomenės iniciatyva Aspertavo piliakalnyje atkuriant saulėratį buvo įkasta 17 pusantro metro aukščio bei apie dvidešimties centimetrų apimties stulpų. Šiuos darbus valstybės institucijos sustabdė.

Apsilankyta ir nevienareikšmiškai vertintame Šeimyniškėlių piliakalnyje, kuriame planuojama statyti medinę Vorutos pilį. Jis yra vienintelis Lietuvoje visiškai ištirtas piliakalnis, o tyrimų metu surinkta medžiaga neprieštarauja piliakalnio tapatinimui su XIII a. viduryje minima Vorutos pilimi. Nors ant piliakalnių statomos pilys neturėtų būti sektinu pavyzdžiu, dar prieš du dešimtmečius valstybės institucijos ir visuomenė priėmė sprendimą paaukoti šį piliakalnį edukacijai, o Anykščių rajono savivaldybė kryptingai laikosi pasirinktos strategijos.

Paveldo komisija primena, kad Seimas paskelbė 2017-uosius metus Piliakalnių metais, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama. Vienas iš būdų išsaugoti šias archeologines vertybes – glaudesnis savivaldybių bendradarbiavimas su vietos gyventojais puoselėjant, tvarkant ir naudojant piliakalnius. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...