captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gruzijos turtas – UNESCO kultūrinio paveldo šedevru pripažinta muzika

Gruzija garsėja virtuve, kraštovaizdžiais, nuo seno puoselėjama kultūra ir tradicijomis, perduodamomis iš kartos į kartą. Tačiau dar vienas Gruzijos turtas – polifoninė muzika, kurią 2001 m. UNESCO komisija pripažino nematerialiu pasaulio kultūrinio paveldo šedevru.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Pas mus daugybė dalykų išlikę iš praeities, čia galite rasti daugybę religijų, egzistavusių per daugelį šimtmečių. Mes branginame savo praeitį ir tradicijas. Tas religijų mišinys dera tarpusavyje, visa tai atsispindi ir muzikoje. Turime išsaugoję tradicijas, pavyzdžiui, dar galite išgirsti tradicinę daržo dainą Chanurą, atliekamą grupės žmonių“, – pasakoja dainininkas Zaza Gogitidze.

Ansamblis „Elesa“ susibūrė prieš 25 metus, jame – daugiau nei 20 dainuojančių vyrų. Muzikantai sako, kad Adžarijos regione, iš kurio ir yra kilę, kultūra ir tradicijos – svarbi gyvenimo dalis. Tai atsispindi ir ansamblio repertuare.

„Visos dainos pas mus kilusios iš žemės darbų, tradicijų. Svarbiausia, kad mes tai saugome ir branginame. Mano sūnūs žino, kad visa tai reikia branginti ir saugoti. Aš pats labai didžiuojuosi, kad esu apsirengęs tradiciniais rūbais, kurie irgi yra mūsų paveldo dalis. Mūsų ansamblio pavadinimas „Elesa“ – tai bendro darbo kažką traukiant įvardijimas. Čia būtų „vienas, du, trys“ atitikmuo rusų kalboje. O po darbo dainuojame švęsdami darbo pabaigtuves ir sakome tą patį žodį „elesa“. Koncertuose tai būna finalas“, – apie tradiciją pasakoja Z. Gogitidze.

Paklaustas, ar gruzinai – daininga tauta, daininkas juokiasi, kad nėra tokio, kuris dainuoti nesugebėtų. Ansamblio nariai taip pat neturi profesionalaus muzikinio išsilavinimo – čia susirinkę teisininkai, mechanikai, mokytojai, menotyrininkai ir kitų profesijų atstovai. Pašnekovo teigimu, gruzinus nuo seno dainos lydi visur – tiek svarbiose šventėse, tiek namų ruošos darbuose.

„Aš pats nesu profesionalas, tačiau mėgstu dainuoti. Gruzinų muzika turi savų niuansų, savo skambesį. Dainuojant tribalsę dainą natos ne visada sutampa, tai vadinama gruziniškais akordais ir juos sunku pajusti. Todėl repetuojame keturis kartus per savaitę“, – apie grupės rutiną kalba Z. Gogitidze.

Ansamblis nemažai keliauja po pasaulį, yra viešėjęs ir Baltijos šalyse. Paklausti, kaip užsienyje priimamos ir suprantamos jų dainos, atlikėjai sako, kad muzika – universali kalba, o nuoširdžiai atliekama ji gali prisibelsti į bet kurią širdį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...