captcha

Jūsų klausimas priimtas

Afrikos muzika susižavėjęs lietuvis: muzika neapsiriboja suderintais garsais

Kas turi nutikti, kad vieną dieną mestum stabilų darbą ir nertum į nežinomybę. „Išdrįsti sekti paskui svajonę“, – su šypsena atsako perkusininkas Gediminas Mačiulskis, prieš dvejus metus simfoninį orkestrą palikęs dėl svajonių veiklos – groti afrikietiškais būgnais, rašoma pranešime spaudai.
S. Masono nuotr.
S. Masono nuotr.

„Svajonė buvo labai paprasta – laisvės pojūtis, kuo daugiau būgnų skambesio ir improvizacijos. Išmokęs improvizuoti muzikoje, gali improvizuoti ir gyvenime. Iš tiesų viską, ką išmoksti muzikuodamas, gali perkelti į kitas gyvenimo sritis. Ypač, kai groji grupėje – neišvengiamai turi klausytis kitų grojančiųjų. Siekiant bendro tikslo, būtinas sprendimas ir vienas kito sąmoningas girdėjimas bei prisitaikymas. Taip ir gyvenime – vienas, nesiklausydamas aplinkos ir nekomunikuodamas, toli ir nenueisi“, – teigia profesionalus muzikantais, prieš penkerius metus įkurtoje perkusijos studijoje „Afrikos būgnai“ tautiečius pradėjęs mokyti groti afrikietiškais būgnais ir šiandien tvirtai tikintis, kad išmokti muzikuoti gali kiekvienas.

Iš Vakarų Afrikos kilusį būgną – djembe, kuriuo G. Mačiulskis groja šiandien, jis pirmą kartą išvydo prieš beveik dvidešimt metų – iki šiol pamena olandų perkusijos kolektyvo „NSA“ atliktą ritmą.  Jau tuo metu djembe domėjosi ir Lietuvos perkusininkai, tiesa, vienintelis Gediminas pradėjo važinėti po Europoje vykstančius afrikiečių meistrų seminarus ir į Vakarų Afriką – Senegalą bei Gvinėją: „Mokytojai, iš pradžių žavėję grojimo technika, įskiepijo pagarbą instrumentui ir tolesnei veiklai. Kasmet bent vieną iš pasaulyje pripažintų atlikėjų bei mokytojų kviečiu į Lietuvą  – tam, kad lietuviai išgirstų, kaip skamba geriausiųjų atliekama afrikietiška muzika, kokią svarbią vietą ji užima tarp kitų muzikos žanrų. Muzika neapsiriboja vien popmuzikos, džiazo ar roko stiliais... Afrikietiška muzika turi itin turtingą, XIII amžių siekiančią istoriją bei tradiciją, o jos modernios aranžuotės gali būti labai įdomios šiuolaikiniam žmogui.“  

Perkusininkas kasmet organizuoja Afrikos būgnų ir šokių savaitgalius, taip pat koncertų ciklą „Africa night“, kuriame gegužės 26 d. Vilniuje pasirodys djembe ir balafono virtuozas, iš Burkino Faso, griotų šeimos kilęs Adama Bilorou Dembele bei šokėjas ir choreografas iš Dramblio Kaulo Kranto – Oumaras Quttara.

Afrikietišką muzika susžavėjęs lietuvis tiki, kad šių dviejų meistrų apsilankymas Lietuvoje dar daugiau tautiečių padės patikėti, kad muzika neapsiriboja suderintais garsais, ji kaskart esanti suburiantis ir pozityvius pokyčius skatinantis procesas: „Pastebėkite – klausydamiesi mėgstamos muzikos, žmonės pradeda šypsotis. Išgirdę smagų ritmą jie pradeda judėti. O, pradėję patys groti, susiduria su iššūkiais, kurių sprendimai atveria naujas patirtis.“

Tiesa, daugiau nei pusė G. Mačiulskio sutiktų lietuvių tikina neturintys nei ritmo pojūčio, nei klausos. Afrikietiškos muzikos mokytojas užtikrina – ritmą jaučia visi, tik kiekvienas – kiek skirtingai. Todėl mokytojo užduotimi tampa perprasti  atėjusiųjų vidinį ritmo pojūtį ir individualų informacijos priėmimo greitį.

Vaikai, teigia G. Mačiulskis, informaciją priima daug greičiau, o suaugusiesiems neretai trukdo įvairūs per gyvenimą sukaupti blokai ir įtampos: „Gal neįtikėtina, bet muzika gali išnarplioti tas įtampas ir išmokti girdėti ne tik savo nerimstantį protą, bet ir aplinką.  Būna visko: žmonės bijo susimauti, todėl nedrįsta groti. Būna, kad nori improvizuoti, bet negeba išlaikyti vieno stabilaus ritmo. O būna, kad nori daug ir visko, o apsisukę nieko nebeprisimena. Tai akivaizdžiai parodo, kokie esame, galbūt net sau to neprisipažindami. Tokie nauji įgūdžiai, suformuoti grojant, mums galėtų padėti  kasdienybėje“, – kalba muzikantas.

Būtent muzikoje, teigia perkusininkas, turime puikią galimybę būti „čia ir dabar“, o ritmas, priklausomai nuo jo greičio, turintis meditacinį ir raminantį arba aktyvinantį poveikį: „Be to, mokantis ritminių aranžuočių, lavinama atmintis, darant iki tol neįprastus rankų judesius, gerinami motoriniai gebėjimai, grojant grupėje, išmokstama prisitaikyti. Išmokus technikos ir sužinojus galimybes, ateina metas kūrybinei saviraiškai. Tiesa, afrikietiškoje muzikoje svarbi tradicija – šimtamečiai ritmai, kurie grojami iki šiol, atliekami tam tikromis progomis – naujagimio gimimo, vardo davimo, derliaus nuėmimo ir pan. Žinoma, Europoje šią muziką naudojame kitu tikslu – nelaukiame vestuvių, kad grotume specialiai šiai šventei skirtą ritmą.“

Vieniems – terapija, antriems – pramoga, tretiems – gyvenimą keičiantis patyrimas. Pasak perkusininko, bet afrikietiška muzika lietuvių abejingų nepalieka bei pakeri savo energija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...