captcha

Jūsų klausimas priimtas

Venecijos meno bienalė: atgimstanti tekstilė ir performansai

Venecijoje prasidėjo 57-oji meno bienalė, joje nacionalinius paviljonus pristatė 85 valstybės. Pagrindinės parodos „Viva arte, viva“ kuratoriai pakvietė dar 120 menininkų iš 50 šalių. Jie šalia nacionalinių paviljonų kuria, pasak kuratorių, „ugningą šūksnį už meną konfliktų ir šoko pilname“ pasaulyje.
Claudia Manzo/IPA/SIPA/Scanpix nuotr.
Claudia Manzo/IPA/SIPA/Scanpix nuotr.

Venecijos meno bienalė – vienas populiariausių pasaulio meno renginių. Šiemet bienalės pagrindinėje parodoje pastebimos dvi labai ryškios tendencijos: į svarbiausią pasaulio meno sceną grįžta tekstilė. Ar tai būtų žaidimas spalvomis, ar šamano palapinė, kurioje vyksta tikros apeigos, – tekstilė Venecijoje išsiskleidžia pačiomis įvairiausiomis formomis. Menininkai siūlo dalyvauti procese – patiems kurti, ar aktyviai stebėti.  

„Kiekvieną dieną aš ar mano kolega būsime čia, pasirengę pataisyti jūsų atneštą drabužį. Kol taisysime, kalbėsime su lankytoju apie tai, kokią reikšmę jis suteikia atneštam rūbui“, – kalbėjo menininkas iš Taivano Lee Mingwei.

Kitas pagrindinę parodą ir nacionalinius paviljonus jungiantis bruožas – performansai. Gyvosios skulptūros, teatras, koncertai – daugelyje projektų dalyvauja gyvieji eksponatai. Tiesa, tokiais eksponatais gali tapti ir lankytojas, kaip Japonijos paviljone. Prancūzijos paviljone vyks koncertai, improvizuoti galės ir žiūrovai. Danų menininko „Žalių šviesų“ instaliacijoje pabėgėliai ir lankytojai drauge surinkinėja šviestuvus, kurie simbolizuoja žalią šviesą nuo konfliktų ir persekiojimų bėgantiems žmonėms. Vienas iš įtraukiantį dalyvavimą siūlančių paviljonų – Vokietijos – apdovanotas Auksinio liūto prizu.

Pasak lankytojų, šiemet pagrindinė Venecijos bienalės paroda išsiskiria dar ir tuo, kad joje galima rasti jau mirusių pripažintų menininkų darbų, ir visai negirdėtų autorių kūrinių.

„Visada randi ir meno, kuris neįdomus, ir to, kas sudomina. Be to, daug kas atvyksta čia pasižiūrėti, ką pakopijuoti“, – sakė dailininkas Stasys Eidrigevičius.

Daugelis posovietinių šalių menininkų nagrinėja traumines patirtis. Gruzijos kūrybinė grupė Venecijoje pastatė visą namą, kuris pūva iš vidaus, kaip visos totalitarinės valstybės. Rusijos menininkai svarbiausia tema pasirinko karo grėsmę, kai pasaulį užvaldo tik balta ir juoda. O Latvijos paviljone šį kartą šmaikštaujama.

„Idėja kilo iš konspiracijos teorijos, dar vadinu tai ekstremalia ezoterika. Mano medžio raižiniai atsirado prisiminus ezoterinę literatūrą, kuri buvo labai populiari 1990-aisiais, žlugus sovietų sąjungai“, – pasakojo menininkas Mikelis Fišers.

Kol vieni menininkai stengiasi nustebinti, kiti siūlo susimąstyti, treti čia pasirodo esą puikūs apgaulės meistrai.

Lenkijos menininkė Alicija Kwade sukūrė klaidžią veidrodžių instaliaciją.

Kol pasaulio menininkai Venecijoje varžosi, kaip atkreipti į dėmesį, patys italai į savo parodas kviečia su pučiamųjų orkestru ir undine, tingiai valgančia arbūzą. Grožis, išskirtinumas bienalėje svarbus ir žiūrovams. Pusę metų Italijos saloje vykstančias parodas lanko meno profesionalai, mėgėjai ir stileivos. Tai taip pat – išskirtinis Venecijos bienalės bruožas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...