captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros ministerija plečia tyrimą dėl G. Kėvišo veiklos

Kultūros ministerijos komisija, tirianti galimą Gintauto Kėvišo papildomą darbą be leidimo, aptiko duomenų, rodančių galimai aplaidų finansų tvarkymą. Remiantis šiais duomenimis plečiamas tyrimas dėl G. Kėvišo veiklos, teigiama Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

2017 metų kovo mėnesį, remiantis viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija apie tai, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius G. Kėvišas dirba kitą darbą, Kultūros ministerijoje buvo sudaryta komisija galimam darbo drausmės pažeidimui ištirti. Pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymą valstybinių kultūros įstaigų vadovai gali turėti papildomus darbinius santykius tik gavę savo tiesioginio darbdavio leidimą ir tik jei papildomas darbas nesudaro viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos bei nediskredituoja vadovaujamos įstaigos vardo.

„Tyrimo metu buvo gautas Gintauto Kėvišo pasiaiškinimas, taip pat informacija iš viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“. Nustatyta, kad Gintautas Kėvišas, dirbdamas LNOBT vadovu, taip pat dirbo ir viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ projekto „Vilniaus festivalis“ meno vadovu, neturėdamas tam savo tiesioginio darbdavio leidimo. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog šie darbiniai santykiai galimai sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Jame teigiama, kad tyrimas taip pat atskleidė galimus pasikartojančius darbo drausmės pažeidimus VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kuomet G. Kėvišas vykdavo į užsienio komandiruotes kaip LNOBT vadovas, nors tuo metu pagal patvirtintą darbo grafiką turėdavo dirbti savo darbą kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ darbuotojas. Visa surinkta informacija perduota VšĮ „Vilniaus festivaliai“ administracijai.

Tyrimo metu buvo nustatyta galimų finansų kontrolės pažeidimų G. Kėvišo vadovaujamame LNOBT. Esama duomenų, jog LNOBT nebuvo sukurtas veiksmingas finansų kontrolės mechanizmas. Surinkti duomenys perduoti kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, kuri pavedė ištirti galimus pažeidimus.

Komisija, tirianti galimą drausmės pažeidimą, galutinį sprendimą dėl galimos nuobaudos G. Kėvišui priims gavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadas dėl privačių ir viešųjų interesų konflikto LNOBT vadovui dirbant kituose darbuose.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson trečiadienį panaikino konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas rezultatus, nes atrankoje nustatė pažeidimų. Kadenciją laimėjęs G. Kėvišas, naują kadenciją turėjęs pradėti eiti nuo liepos, tačiau konkursas buvo paankstintas metais ir vyko pernai rugsėjį. G. Kėvišas savo pareigų turėtų netekti nuo liepos, pasibaigus dabartinei kadencijai.

Kultūros ministerija nustatė, kad 2016 metais LNOBT vadovo konkurso vertinimo komisijos nariais buvo Kristupo vasaros festivalio meno vadovas Donatas Katkus ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir festivalio „Sirenos“ vadovas Martynas Budraitis. M. Budraitis, kaip ir G. Kėvišas, dirba viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ – šioje Vilniaus savivaldybės įsteigtoje ir paramą renginiams skirstančioje įstaigoje dirba ir D. Katkaus atstovaujamo festivalio direktorius Kazimieras Murauskas. Ministerija konstatavo, kad M. Budraitis ir D. Katkus nenusišalino spręsdami klausimą dėl G. Kėvišo vertinimo ir pastarasis buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju.

Vilniaus miesto savivaldybė per „Vilniaus festivalius“ yra skyrusi 30 tūkst. eurų paramą pernai vykusiam Londono simfoninio orkestro koncertui, kurį organizavo G. Kėvišo sūnaus Martyno vadovaujama Kipre registruota įmonė „Riverside music Ltd“. Pats G. Kėvišas prašė savivaldybės paramos dar dviems sūnaus organizuotiems koncertams. Dėl to VTEK atlieka tyrimą. Iš viso trims koncertams LNOBT skyrė 390 tūkst. eurų, kokia dalis atiteko M. Kėvišui, neskelbiama. Pats G. Kėvišas įmonėje dirba konsultantu, tačiau taip pat viešai nenurodo, kiek šiuo metu uždirba iš šios įmonės.

Sutartis su „Riverside music Ltd“ pasirašė ne teatro direktorius G. Kėvišas, bet jo pavaduotojas, tačiau G. Kėvišo nusišalinimą Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos.

Kaip nurodoma 2015-aisiais atnaujintoje G. Kėvišo interesų deklaracijoje, 2010-aisiais jis iš konsultacinės veiklos sūnaus įmonėje gavo beveik 607 tūkst. eurų.

G. Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus, nes būtent sūnaus įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.

Generalinė prokuratūra šiuo metu tęsia tyrimą dėl teatro investicijų skaidrumo, įtarimai niekam nepareikšti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...