captcha

Jūsų klausimas priimtas

K. Donelaičio „Metų“ ištrauka skambėjo dešimčia kalbų

Marijampolėje pagerbtas Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Surengtuose skaitymuose jo žymiausia poema „Metai“ skambėjo dešimčia kalbų. Donelaičio kūrybos puoselėtojai siūlo pagerbiant klasiką sukurti turistinį Donelaičio kelią.   
Donelaitis.info nuotr.
Donelaitis.info nuotr.

Ką tik išgirdote kaip japoniškai skamba žinomiausia Kristijono Donelaičio poemos „Metai“  „Pavasario linksmybių“ ištrauka: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. 

Skaitymuose ši poemos ištrauka skambėjo dešimčia kalbų, nors „Metai“ išversti į keturiolika – pirmasis vertimas – 1818 m. Liudviko Rėzos į vokiečių kalbą.  

Skaitymuose dalyvavę Donelaičio kūrybos puoselėtojai sako, kad praėjus 300-ųjų gimimo metinių renginiams 2014 m., domėjimasis jo gyvenimu ir kūryba slopsta.

„Mokytojai arba šiaip visuomenės žmonės tiesiog pradėjome varnelę, kryžių ir ramu. O norisi, kad nenustotume domėtis. Reikia dažniau važiuoti į Donelaičio žemę. Ten yra ypatinga trauka, ypatingai Tolminkiemyje“, – sakė Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė.

Evangelikas liuteronas Donelaitis uoliai bažnyčioje kartą per dieną pamokslavo lietuviškai, žadino lietuvininkų tautinę savimonę.

„Pirmiausia jis buvo krikščionis. Tada jis buvo liuteronų bažnyčios kunigas, ir jo poetinė veikla, kylanti iš pamokslų, iš santykių su žmonėmis. Jo didybė, Donelaičio, kame? Pavyzdys mums yra, kad jis nesiskundė blogom sąlygom. Jis rodė žmonėms, kad ir beveik vergystėje atsidūrusiems lietuvininkams rodė į Dievą, į Evangeliją“, – teigė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Karaliaučiaus krašte gyvenantys mūsų tautiečiai sako, kad į Tolminkiemį, kur palaidotas Donelaitis, ekskursijos užsuka retai. Bažnyčia, kurioje jis dirbo, suremontuota, tačiau nauja ekspozicija iš Lietuvos kol kas taip nepasiekė muziejaus.

„Pas mus kasmet pavasarį, paskutinį gegužės šeštadienį, vaikų, moksleivių ir jaunimo muzikos ir literatūros šventė Tolminkiemyje – viešnagė pas Donelaitį. Talkos tradicija tęsiasi, norėtųsi, kad iš kitų Lietuvos kraštų, ne tik iš Šiaulių ir Marijampolės, atvyktų žmonės įkvėpti aurą dvasišką Donelaičio“, – kalbėjo Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos vadovas Aleksas Bartninkas.

Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija svarsto sukurti turistinį K. Donelaičio kelią. Maršrutas driektųsi per K. Donelaičio gyvenimo svarbiausias vietas Karaliaučiaus krašte: Lazdynėlius, Gumbinę, Tilžę, Karaliaučių, Stalupėnus ir Tolminkiemį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...