captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasvirusia Barboros koplyčia Musninkuose susidomėjo mokslininkai

Netoli Musninkų stovinčios pasvirusios šv. Barboros koplyčios tikslų pasvirimo kampą netrukus turėtų nustatyti mokslininkai.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Netoli Musninkų stovinčios pasvirusios šv. Barboros koplyčios tikslų pasvirimo kampą netrukus turėtų nustatyti mokslininkai.

XVIII a. koplyčią ir jos istoriją, siejamą su Barbora Radvilaite, primena penktadieniais leidžiamas Vilniaus krašto laikraštis „Krašto naujienos“.

Kad koplytėlė gerokai pasvirusi, mato kiekvienas, važiuojantis iš Musninkų į Čiobiškį ir atgal. Prieš dvejus metus Musninkų A. Petrulio gimnazijos mokytojai ir moksleiviai pamėgino išmatuoti Barboros koplytėlės pasvirimo kampą. Anot musninkiečių, jų gauti rezultatai, galimas dalykas, neatitinka tikrųjų, tačiau tai buvo pirmieji žinomi bandymai nustatyti pasvirimo kampą.

Pagal vaizdą nuotraukoje iš pradžių suskaičiuotas 3, paskui – 7 laipsnių pasvirimo kampas, kol prieita nuomonės, kad XVIII a. pastatyta mūrinė Barboros koplytėlė nuo savo ašies yra pasvirusi 4 laipsnius.

Susidomėjusi vietinių gyventojų eksperimentu, liepos 7 dieną į Musninkus rengiasi atvykti grupė mokslininkų iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai, „Krašto naujienų“ žiniomis, ketinantys nustatyti tikslų Barboros koplyčios pasvirimo kampą.

Pasaulyje labiausiai žinomas Pizos bokštas Italijoje, nuo savo ašies yra pasviręs 3,97 laipsnio. Daug metų italai tikino, kad jų bokštas – labiausiai pasviręs pasaulyje, tačiau neseniai paaiškėjo, kad pasaulyje yra ir labiau pasvirusių pastatų.

Musninkų gyventojai pamanė, jog pravartu būtų į šį paminklų „ligonių“ sąrašą įrašyti ir Barboros koplytėlę. Tada mokyklos matematikai ir „Sintezės“ klubas ne tik apytikriai suskaičiavo Barboros koplytėlės pasvirimo kampą, bet ir parengė teatralizuotą pasirodymą.

Kaipgi Barbora Radvilaitė atsidūrė Musninkuose? Musninkiečiai primena legendą, esą kunigaikštytė Barbora svečiavosi Musninkuose pas savo gimines. Sužinojusi, kad Radvilų pilyje Dubingiuose sunkiai serga vienas iš jos brolių, Barbora nusprendė pas jį kuo skubiau vykti, nepaisydama pavasarinio polaidžio ir ištvinusios Musės upės. Kai kunigaikštytės karieta važiavo per upę, stipri srovė ją pagavo ir ėmė nešti pasroviui. Mirtinai išsigandusi Barbora puolė karštai melstis savo globėjai šventajai Barborai. Ir tada karieta atsirėmė į tvirtą upės dugną, o vežikui pavyko išvairuoti ją į krantą. Barbora Radvilaitė savo pažado nepamiršo ir aukštoje terasoje virš Musės upės šv. Barboros garbei pastatė medinę koplytėlę. XVIII a. senosios koplytėlės vietoje pastatyta dabartinė mūrinė koplyčia.

Koplyčia buvo vienintelis į kultūros vertybių sąrašą įtrauktas Musninkų (arba Musninkėlių) dvaro pastatas. Tai ją išgelbėjo, kai kiti dvaro pastatai buvo barbariškai suniokoti. Mūrinis dvaro rūmų fligelis nugriautas sovietmečio pabaigoje, o kitus pastatus (svirną, vandens malūną, tvartą) bei keliasdešimt hektarų žemės abipus Musės įsigijęs vilnietis leidęs pastatams sugriūti. Musninkiečiai su virpuliu širdyje prisimena gražiausiame Musės vingyje stovėjusį vandens malūną, kuris prieš keliolika metų dar buvo su stogu, o dabar teliko jo pamatai bei greta boluojančios tilto atramos, rašė musninkietis istorikas dr. Manvydas Vitkūnas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...