captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių prodiuserio Deep Shoq muzika sparčiai skinasi kelią pasaulyje

Pasibaigus darbo dienai Donatas Rinkevičius, melomanams geriau pažįstamas kaip Deep Shoq, neria į elektroninės muzikos pasaulį. Tiesa, kaip pastebi prodiuseris, Lietuvoje nišinės elektroninės muzikos kūrėjai negauna per daug dėmesio, o jų gyvi pasirodymai nevyksta taip dažnai, kaip norėtųsi. „Manau, to trūksta Lietuvoje – jauni prodiuseriai renginiuose mažai viešina savo kūrybos. Populiariausi išlieka vakarai, kuriuose groja didžėjai. Tai nėra blogai, bet norėtųsi matyti ir daugiau gyvai atliekamos vietinių kūrėjų sukurtos muzikos“, – sako jis.
Asmeninio arch. nuotr.
Asmeninio arch. nuotr.

D. Rinkevičius-Deep Shoq, kaip elektroninės muzikos prodiuseris, skaičiuoja aštuonerių metų kūrybinę patirtį. Talentingas kūrėjas pažintį su muzika pradėjo nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Ten daugybė metų praleista grojant fortepijonu. Elektroninės muzikos kūryba dėmesį patraukė kiek vėliau.

Prodiuseris atskleidžia, kaip ir daugelio, jo kelias prasidėjo nuo kūrybos sau, namuose, negalvojant, kad ateis laikas, kai muziką atliks gyvai. Sulaukus pirmųjų kvietimų groti, ėmė kilti idėjos, kaip rengti muzikinius pasirodymus, kad klausytojams būtų įdomu.

Šiandien Deep Shoq ruošia naują albumą, kurį išleis Singapūro leidybinė kompanija „Darker Than Wax“, artimuose planuose yra ir kūriniai australų bei amerikiečių rinkiniams, taip pat elektroninės muzikos kūrėjams ir klausytojams skirti renginiai su „Renegades of Bump“ komanda.

– Atskleiskite, kas formavo Deep Shoq atilikėjo tapatybę?

– Taip susiklostė, kad paauglystėje klausydavau, grodavau nemažai klasikinės muzikos. Tai buvo kasdienybė. Matyt, dėl to, pradėjęs kurti hiphopą, ilgainiui pradėjau sempluoti klasikinę muziką, džiazą. Taip pat ir vyresnio brolio įtaka didelė. Abu klausydavome daug hiphopo, r&b. Tai formavo mano muzikinį skonį. Vėliau, atradus interneto platybes, aišku, praplėčiau akiratį, ieškodamas įdomesnių elektronikos skambesių.

T. Kaliukevičiūtės nuotr.

– Kada pajutote Lietuvoje buriantis alternatyvios elektroninės muzikos sceną?

– Vienas iš momentų buvo 2009 m., kai susibūrė nedidelis prodiuserių susivienijimas „Renegades of Bump“. Vienas svarbiausių žmonių šioje kultūroje, manau, yra Vaiperis. Jo ir kitų prisidėjusiųjų jėgomis scena ėmė augti, greitai ir aš tapau judėjimo dalimi.

Esminės „Renegades of Bump“ veiklos – kompiliacija, kuri vadinasi „Ritmo kovos“, ir gyvos ritmo kovos, kurių metu vienas prieš kitą kovodavo prodiuseriai. Dabar tęsiame judėjimą, galvojame apie naują kompiliaciją, galbūt ir dar vienas „Ritmo kovas“. Nors jos įvyksta nedažnai, manau, žmonėms jos patinka.

Elektroninės muzikos festivalyje „Satta Outside“ kovos būdavo labai populiarios, netgi vienas kertinių dalykų. Ir įrodymas, kad elektroninė muzika žmonėms čia įdomi. Aišku, manau, sceną dar reikia išjudinti, norisi, kad atsirastų daugiau jaunų kūrėjų.

– Kaimyninių šalių muzikos atstovai vertina „Renegades Of Bump“ judėjimą, laiko sektinu pavyzdžiu.

– Giminingas judėjimas išties veikia ir Latvijoje, kažkas panašaus buvo ir Baltarusijoje. Svarbu stebėti, kaip jiems sekasi neatsilikti, nes kai kurie galbūt mus ir pralenkia. Turėtume pasitempti, nes buvome šiek tiek užmigę. Nors ir esame maža šalis, tikrai galime rodyti pavyzdį kitiems.

– Jūsų vardas minimas tarp žymiausių šiuolaikinės lietuviškos elektroninės muzikos scenos vardų: keletą kartų buvote nominuotas „Metų elektroninės muzikos atlikėjo“ kategorijoje M.A.M.A. apdovanojimuose. Kūrinių klausomasi ir pasaulyje – albumą „Arrows“ įvertino ir jame esančius kūrinius grojo radijas „BBC Radio 1“.  Kokių pastangų pareikalauja muzikos kūryba?

– Diena iš dienos kurdamas muziką, tam tikru momentu suprantu, kad norisi išleisti oficialų leidinį. Tada ieškau galimybių, kur tai padaryti, tad tai turbūt ir pareikalauja daugiausiai pastangų, nes kurti pačią muziką yra malonumas. Džiaugiuosi, kad pavyko susisiekti su Singapūro kompanija „Darker Than Wax“ ir įrašyti mini albumą (EP) „Arrows“. Toliau galbūt tiesiog laukė sėkmingų įvykių seka.

– Ne taip seniai „Darker Than Wax“ pakvietė Jus groti į Singapūrą išskirtiniame renginyje, kurį organizavo kartu su laikrodžių kompanija „Casio“. Kokie ryškiausi kelionės įspūdžiai išliko?

– Buvo įdomu susipažinti su šios kompanijos žmonėmis gyvai, pamatyti visai kitokį, egzotišką ir tuo pačiu vakarietišką kraštą. Visi gyventojai kalba angliškai ir puikiausiai supranta muziką, kurią aš kuriu. Buvo įdomu pasiklausyti kūrinių jų klubuose, sužinoti, kokia nišinės muzikos situacija yra ten. Ji dar lygiai taip pat skinasi kelią ir kovoja dėl pripažinimo.

Debbie Y. Photography nuotr

– Kaip apibūdintumėte Jūsų kuriamą muziką?

– Geriau, kai pati muzika kalba už save ar žmonės pasako, kokia ji. Stilius nuolat keičiasi. Tai galbūt yra future beats muzikos stiliaus, kuris, atrodo, vis labiau tolsta nuo manęs, ir judrios, footwork žanro paveiktos elektronikos mišinys.

– Kokie ieškojimai ir atradimai Jums svarbūs kuriant?

– Muzikos kūrimo procesas yra spontaniškas, improvizuotas. Jame nedaug aiškios struktūros. Atsisėdęs kurti, bandau įvairias garsų kombinacijas, pasiimu klaviatūrą, bandau įvairius akordus, ritminius semplus, ieškau skambesio, kuris man patiktų. Mėgiamų atlikėjų įtakos neišvengiamos. Stengiuosi atsižvelgti į tai, kas įdomiausia, bet, žinoma, nesistengiu kartoti, tiesiog patinkanti muzika pereina per mane.

– Tai – lyg kompozitoriaus darbas, bet prodiuseriui dar tenka savo kūrinį ir pristatyti, rūpintis tolimesniu jo gyvenimu.

Gyvai pačiam atlikti taip pat būtų gerai. Stengiuosi groti savo kūrybą, pasirodymai dar nėra tobuli, norėtųsi, kad jie būtų žymiai gyvesni. Tačiau bandau daryti, kad muzika bent jau iš dalies skambėtų gyvai, bandau įgroti tam tikrus elementus. Manau, to trūksta Lietuvoje – jauni prodiuseriai renginiuose mažai viešina savo kūrybos. Populiariausi išlieka vakarai, kuriuose groja didžėjai. Tai nėra blogai, bet norėtųsi matyti ir daugiau gyvai atliekamos vietinių kūrėjų sukurtos muzikos.

– Sakoma, kad kiekvienas elektroninės muzikos prodiuseris turi savo spalvą. Kokia galėtų būti Jūsiškė?

– Jeigu atsakyčiau primityviai ir tiesiogiai, viena mėgstamiausių mano spalvų yra mėlyna, tamsiai mėlyna. Tad šiuo metu muzikos spalva galbūt galėtų būti tokia. Muzikoje ji galėtų perteikti gilumą. Paskutinio mini albumo (EP) „Krystallise“ leidinio viršelis būtent ir buvo tokios spalvos.

– Jūsų pastebėjimu, kokios muzikos kryptys šiuo metu vyrauja Lietuvoje?

– Visada bus žmonių, mėgstančių vyraujančios krypties muziką, kuri groja per radiją (o ten, beje, taip pat kartais būna labai gerų kūrinių). Daug kas, manau, klauso ir kuria radijui ar „Youtube“ draugišką house, vis daugiau ir repo mėgėjų.

V. Narkevičiaus nuotr.

Aišku, visada bus mėgstančių ir alternatyvią muziką. Randasi įdomaus roko grupių, kurios maišo savo skambesį su elektronika. Po truputį atsiranda atlikėjų, kurie, teigiama prasme, bando pagauti naujas madas. Atsiranda alternatyvus r&b, sumišęs su hiphopo užuominom. Galima paminėti jau neblogai žinomą muzikos prodiuserį Fingalick ar naują electro-pop/r&b veidą Junior a, taip pat Angelou, Monika Liu. Aišku, kol kas tai dar nėra vyraujančios kryptys, bet vilties turiu.

Beje, nors ir nesu didelis „Eurovizijos“ fanas, kaip įprasta sakyti, pastebėjau, kad šiais metais turėjome keletą išties kokybiškų kūrinių, tarp jų – ir finalinių. Manau, finalinė „Fusedmarc“ daina „Rain Of Revolution“ buvo viena stipriausių. Šios grupės požiūris į muziką yra labiau išprotėjęs nei jų eurovizinis kūrinys, bet jis pakankamai įdomus lietuvių „Eurovizijos“ kontekste. Taigi tokio kūrinio pergalė yra teigiamas dalykas. Tai tikrai nekonstatuoja, kad vyraujanti muzika šalyje kardinaliai pasikeitė, bet rodo šiokį tokį pozityvų poslinkį.

– Iš kur muzikinės tendencijos pasiekia Lietuvą?

– Įtakų ratas platus. Tai – amerikiečių, britų, kitų šalių kultūros. Manau, Berlynas ir jame vyraujanti muzikinė kultūra yra populiari tarp alternatyviai mąstančio jaunimo. O labai bendrai kalbant, tendencijos tiesiog ateina iš interneto ir tiek.

– Ar būtų galima apibūdinti šiuolaikinę lietuvišką elektroninę muziką – koks jos veidas?

– Elektroninė muzika – labai platus dalykas. Turime ir minimal muziką, ir house, ir visiškai alternatyvių eksperimentinių ieškojimų. Yra labai daug skirtingų šakų, sunku bendrai apibūdinti.

– Kokios muzikos klausote Jūs?

– Šiandien tiek daug įvairių stilių, kartais ieškodamas per dieną perklausau, tarkime, 200 skirtingų kūrinių. Kai pradėjau kurti, daugiausiai klausydavausi hiphopo, ritmenbliuzo, vėliau suaktyvėjo elektroninės muzikos prodiuserių judėjimas, beats stilistika. Dabar klausau nemažai judresnės, dinamiškesnės elektronikos, kažko, kas artima footwork, juke ar UK funky žanrams.

– Jūsų nuomone, kas skiria gerą muziką nuo blogos?

– Klausydamas muzikos, įvertinu, ar tai estetiška ir originali kūryba, ar sukurta atmestinai, skirta plačioms masėms. Visada ieškau kažko įdomesnio.

– Kokį netradicinį kūrinį norėtumėte sukurti?

– Kadaise nedaug trūko, kad klavišiniais gročiau pankroko grupės „Turboreanimacija“ koncerte. Tik paskutinę sekundę pasikeitė planai, tad turbūt pankroko nekursiu. Ateityje norėčiau sukurti ką nors su analoginiais sintezatoriais, niekada anksčiau to nedariau. Pamatysime, nes stiliai, kuriuos mėgstu, vis keičiasi ir mainosi.

– Kaip manote, ar, lyginant su užsieniu, Lietuvoje muzikos prodiuseriams skiriama pakankamai dėmesio?

– Priklauso nuo mūsų pačių, kiek stengiamės save ir savo kūrybą viešinti, kiek stengiamės prasimušti. Kalbant apie galimybes pasirodyti prodiuseriams, vietų nėra tiek jau daug. Keli geri klubai Vilniuje yra, bet tai toli gražu ne Berlynas, o kartais pasvajoju ir apie tai.

Dėmesio kūrėjams trūksta ir iš žiniasklaidos pusės. Dažniausiai ir daugiausiai dėmesio gauna žinomi veidai. Retai ieškoma naujų alternatyvių kūrėjų, dėl to žiniasklaidą reikia atakuoti.

Tačiau yra ir kita pusė – šiandien lengva viešinti kūrybą internete. Jeigu kūrėjas pakankamai aktyviai skleidžia žinią apie save, jis turi progų. Taip pat puiku, kalbant apie galimybes jauniems kūrėjams, kad rengiami tokie konkursai, kaip „Garažas“ Tamstoje arba „Novus“ Lofte.

– Kaip įsivaizduojate lietuvišką nišinę muziką po 10 metų?

– Manau, vis daugėja žmonių, kurie mėgsta tokią muziką. Užaugo jaunoji karta, kurios akiratis labai platus, ji klauso vis daugiau stilių. Kartais suprantu, kad ir pats atsilieku nuo žmonių, kurie seka tendencijas, bandau suspėti su jais. Manau, nišinė muzika vis labiau sklis ir radijuje, žiniasklaidoje. Kuo žmonės plačiau dairysis aplinkui skaitydami, klausydami muzikos internete ar važiuodami į muzikos kultūra turtingus miestus, manau, tuo šiuolaikinei elektroninei muzikai Lietuvoje bus geriau.

– Kokiomis idėjomis ir darbais gyvenate šiuo metu?

– Šiuo metu vystoma idėja surengti keletą renginių su „Renegades of Bump“ komanda. Apie tai daugiau informacijos bus jau greitai. Pats planuoju naują EP, kurį leisime kartu su „Darker Than Wax“ kompanija. Dedu paskutinius taškus ant i ir tikiuosi, kad šiais metais jį jau pristatysiu. Naujo leidinio stilistika iš dalies galbūt primins ir ankstesnį EP, bet viskas bus šiek tiek įdomiau ir šviežiau. Dar laukia kūriniai, kurie pasirodys australų kompanijos „Never Slept“ rinkinyje, taip pat pora naujienų, kurios turėtų atsirasti dviejuose amerikiečių leiblų rinkiniuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...