captcha

Jūsų klausimas priimtas

Leipcigo knygų mugė: pristatyti Lietuvos ir Vokietijos santykiai kulinarijoje

Leipcigo knygų mugėje išskirtinėmis svečio teisėmis dalyvaujanti Lietuva tęsia renginių ciklą. Šeštadienis – priešpasktuinė mugės diena – iš mugės išvykstančius kūrėjus keičia kiti,vyksta diskusijos, knygų pristatymai, susitikimai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Leipcigo knygų mugei Lietuva pradėjo ruoštis prieš keletą metų. Lietuvos kultūros instituto iniciatyva į Lietuvą buvo atvykę Vokietijos, Austrijos leidėjai, jiems rengti susitikimai su Lietuvos leidyklų atstovais, vertėjais, knygų autoriais. Šių susitikimų rezultatas - specialiai mugei į vokiečių kalbą išverstos 26 lietuvių autorių knygos, kurias išleido 15 Vokietijos ir Austrijos leidyklų.

Tarp vertimų – romanai, esė ir trumpoji proza, knygos vaikams, poezija ir negrožinė literatūra. Tarp jų – Tomo Venclovos, Giedrės Kazlauskaitės, Giedros Radvilavičiūtės, Renatos Šerelytės, Eugenijaus Ališankos, Kęstučio Navako, Kęstučio Kasparavičiaus knygos.

Penkias lietuvių autorių knygas išvertęs austrų vertėjas Cornelius Hellis sako, kad didžiausias iššūkis jam - kaip kalba atkurti tinkamą knygos atmosefrą. 

„Pavyzdžiui, Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“. Reikia dvi kalbas rasti, nes yra visai kitoks pasakojimas apie XVIII amžių, ir kitokia kalba, kai kalbasi keturios moterys dabartiniu laiku, taigi tam dialogui reikia kalbą rasti, kad kuo trumpesnė būtų. Dar yra iššūkis, kad lietuvių kalba visada yra trumpesnė, reikia galvoti, kad ir vokiečių kalboje būtų kuo trumpiau“, – sako C. Hellis.

Vienos Austrijos leidyklos vadovė, susidomėjusi Undinės Radzevičiūtės romanu „Žuvys ir drakonai“, jį nusprendė išleisti, nes patraukė autorės kūrybiškumas ir gebėjimas kūrinyje gretinti skirtingų amžių pasakojimus. Ji sako, kad knyga mugėje labai domimasi. Rašytoja U. Radzevičiūtė prieš dvejus metus už šį romaną įvertinta prestižine Europos Sąjungos literatūros premija.

Mugėje pristatyta ir istorinius Vokietijos ir Lietuvos gastronominius ryšius nagrinėjanti studija, kurioje istorikai Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas pateikia kulinarinių idėjų migracijos istoriją nuo XVII-ojo iki XX-ojo amžiaus.

„Europą dengia toks nematomas gastronominių ryšių tinklas, ir šioje knygoje mes su kolega Antanu Astrausku pabandėme panagrinėti vieną nedidelį ryšį - ryšį tarp Lietuvos ir Vokietijos. Tas ryšys turi daug įvairiausių sluoksnių - politinių, grynuosius gastronominius, kalbinius, netgi prekės ženklo sluoksnius“, – pasakoja R. Laužikas.

Daugiau apie tai – reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close