captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujausiame G. Varno spektaklyje Dievas žmogui keršija už nusiaubtą Žemę

Tai – paskutinė antikos dramaturgo Euripido parašyta filosofinė drama apie pažadintas žmogaus kūno aistras, dvasios stichijas ir akistatą tarp dievo ir žmogaus. „Bakchantėms“ scenos šviesą buvo lemta išvysti tik po Euripido mirties, o joms pasirodžius, Atėnai buvo užkariauti.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

„Įsivaizduokime šiandien, po keliolikos šimtų metų, į Žemę grįžtantį Dionisą. Ką jis randa? Jis randa suniokotą, nusiaubtą Žemę, industrijos, naftos gamyklų, atominių elektrinių ir didžiulių megapolių sunaikintą gamtą. Ir štai Dionisas keršija. Manau, kad keršija jis teisingai“, – sako režisierius Gintaras Varnas, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatęs Euripido tragediją „Bakchantės“.

Tai – paskutinė antikos dramaturgo Euripido parašyta filosofinė drama apie pažadintas žmogaus kūno aistras, dvasios stichijas ir akistatą tarp dievo ir žmogaus. „Bakchantėms“ scenos šviesą buvo lemta išvysti tik po Euripido mirties, o joms pasirodžius, Atėnai buvo užkariauti.

Paklaustas, kodėl nusprendė statyti būtent šio senovės Graikijos dramaturgo pjesę, režisierius G. Varnas teigė, jog tokia mintis jam kilo gyvenant Graikijoje. „Prieš pusę metų stačiau ten spektaklį ir gyvenau Euripido gatvėje, Euripido viešbutyje, pro langą mačiau Akropolį. Ir supratau, kad tai ženklas“, – pasakoja režisierius.

Prabilti jambu nebuvo sunku

Spektaklyje aktoriai kalba antikine eilėdara – jambu. Pagrindinį – Dioniso vaidmenį atliekantis aktorius Martynas Nedzinskas sako iš pradžių manęs, kad jambu prašnekti nebus lengva. 

„Iš pradžių galvojau, kad bus sunku kalbėti jambu – kiek laiko praėjo nuo pjesės sukūrimo, juk tai graikiška tragedija. Bet ilgainiui pastebėjau, kad jambas lengvai „gula ant liežuvio“ ir kalbėti lengva. Be to, galima sakyti, kad Euripidas buvo antikos modernistas“, – pastebi aktorius.

Pasak režisieriaus G. Varno, šį spektaklį galima statyti įvairiai, bet esminis momentas siužete – Dioniso kerštas Tėbų karaliui už tai, kad pastarasis nepriima jo kaip Dievo.

„Palengvinanti aplinkybė, kad pats dievas vaidina žmogų ir tas žmogus yra įvairiapusiškas. Taigi nereikia vaidinti dievo – vaidini žmogų, kurį vaidina pats Dionisas“, – sako šį vaidmenį įkūnijantis M. Nedzinskas.

Buvo ir teatro dievas

G. Varnas atkreipia dėmesį, jog Dionisas buvo ne tik vyno, svaigulio dievas. „Jis buvo ir gamtos, vaisingumo, ekstazės, išlaisvinimo ir teatro dievas. Šitame spektaklyje jis pasireiškia dvejopai: kaip baudžiantis gamtos dievas ir, aišku, kaip teatro dievas, nes ta bausmė vyksta teatre“, – sako režisierius.  

Be dramos į spektaklį įtraukiama opera ir baletas, todėl per dvi valandas scenoje pasirodys net trys Dionisai – dainuojantis Dionisas Viktoras Gerasimovas, šokantis Kipras Chlebinskas ir vaidinantis M. Nedzinskas.

„Gintaras sukūrė dar vieną siužetą, kuris vyksta virš pjesės siužeto, ir vyksta keli siužetai, yra keli sluoksniai“, – sako Dionisą vaidinantis aktorius. Anot jo, sujungti šias siužetines linijas ir paties dievo vaidinimą buvo pakankamai sudėtinga.

Dievas keršija teisingai

Lietuviškoje G. Varno Euripido interpretacijoje – nustekenta žemė, susvetimėjusi žmonija, graibstanti paskutines likusias gėrybes ir Olimpo dievas, kuriam belieka keršyti arba viską dovanoti.

„Įsivaizduokime šiandien, po keliolikos šimtų metų, į Žemę grįžtantį Dionisą. Ką jis randa? Jis randa suniokotą, nusiaubtą Žemę, industrijos, naftos gamyklų, atominių elektrinių ir didžiulių megapolių sunaikintą gamtą. Ir štai Dionisas keršija. Manau, kad keršija jis teisingai“, – teigia režisierius G. Varnas.

Toma Vaškevičiūtė, Nelė Savičenko, Elzė Gudavičiūtė, Vesta Grabštaitė, Airida Gintautaitė, Aurelija Tamulytė, Eglė Špokaitė, Jurga Kalvaitytė – tai aštuonios bakchantės. Be jų dar dešimtis aktorių bei scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius ir choreografas Kšyštofas Pastoras iš vieno Akropolio spektaklyje nukelia į kitą, labiau mums pažįstamą.

„Manau, viena iš pagrindinių, esminių Dioniso frazių, kurią jis čia pasako – „Per daug puikavotės, dabar jau per vėlu“, – apibendrina režisierius G. Varnas.

O spektaklį dar nevėlu pamatyti gegužės 14, 26 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...