captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje – M. Jaloveckio akvarelių paroda

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – įspūdinga XX a. amžiaus pradžios dvarų atvaizdų kolekcija. Mečislovo Jaloveckio akvarelės daugelį metų saugomos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Stanfordo universitete. Lietuvoje gimusio dvarininko, aktyvaus visuomenės ir politikos veikėjo akvareles  atrado vienas Lietuvos restauratorius. Į Vilnių darbai atkeliavo tarpininkaujant Centriniam valstybės archyvui.
Wikipedia Commons nuotr.
Wikipedia Commons nuotr.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – įspūdinga XX a. amžiaus pradžios dvarų atvaizdų kolekcija. Mečislovo Jaloveckio akvarelės daugelį metų saugomos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Stanfordo universitete. Lietuvoje gimusio dvarininko, aktyvaus visuomenės ir politikos veikėjo akvareles  atrado vienas Lietuvos restauratorius. Į Vilnių darbai atkeliavo tarpininkaujant Centriniam valstybės archyvui.

Nacionalinio muziejaus salėje atgyja šimto metų senumo Lietuvos kraštovaizdis. Dvarai, bažnyčios Mečislovo Jaloveckio piešti dar tada, kai jis įkainodavo dvarus Vilniaus žemės banke, ir vėliau, kai emigravo į Didžiąją Britaniją. Kultūros paveldo ekspertas Petras Kanevičius M. Jaloveckio akvareles aptiko ieškodamas istorinės medžiagos apie Saldutiškio dvarą. Jame M. Jaloveckis gimė ir augo.

„M. Jaloveckio darbai buvo paskelbti emigracijoje, Londone, tarpukaryje, arba po karo, bet mes niekaip negalėjome jų aptikti. Nei laikmenoje, nei natūroje, nei leidiniuose, nors internetiniuose puslapiuose buvo rašoma, kad „buvo išleista“, – teigė kultūros paveldo ekspertas Petras Kanevičius.

Akvareles, kaip ir kitą Jaloveckio archyvą, Kanevičius rado Jungtinėse valstijose, Stanfordo universitete. Tačiau vis tiek negalėjo jų pamatyti, nes privatiems asmenims universitetas tokių paslaugų neteikia. Tada Lietuvos dvarininko akvarelėmis susidomėjo Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir gavo darbų kopijas. Pasak muziejininkų, dvarų atvaizdai atvėrė unikalią galimybę pažvelgti į Lietuvos kraštovaizdį, koks jis buvo prieš 100 metų.

„Paroda – tai ir ženklas, kad archyvai dirba dabar susigrąžindami visą lituanistiką po savo stogu“, – sakė  Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Kai kurie dvarai, kuriuos piešė M. Jaloveckis, neišliko arba baigia griūti, kaip Vaitkuškio, Šaukėnų, o kiti – priešingai – atstatyti, kaip Biržų, ar Trakų pilys. Muziejininkai sako, kad – tai puiki ikonografinė medžiaga istorikams, taip pat graži meilės gimtinei išraiška. M. Jaloveckis daug laiko praleido Londono muziejuose ir bibliotekose. Šalia dvarų vaizdų kaupė ir jų istoriją. Yra išlikę keli tomai dvarų aprašymų, paminėta 6 tūkst. su dvarais susijusių pavardžių, tarp jų –  ir dvarų statytojų bei architektų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...