captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kompozitorė N. Čepaitė-Goldberg: tarptautinėje rinkoje be talento nieko nebus

„Toks, matyt, likimas, kad tenka atsiskleisti ne savo krašte. Aš ne viena tokia“, – sako kompozitorė, garso dizainerė ir dėstytoja Nerija Čepaitė-Goldberg. Ilgus metus tyliai ir kantriai dirbusi Lietuvoje Nerija sulaukė dėmesio tuomet, kai sukūrė muziką Makedonijoje pastatytam baleto spektakliui „Kleopatra“. 
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Kai tarptautinėje rinkoje esi vienas iš milijono, pasak Nerijos, be talento nieko nebus. Ypatingų pažinčių lietuvaitė neturėjo, tačiau, kaip pati šiandien šypsosi, visą gyvenimą mokiusis ir kūrusi vieną dieną atsidūrė tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.

Nerija dirba natografe Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kartą baleto trupės vadovė Rūta Butvilienė ją pristatė Vilniuje tuo metu „Don Kichoto“ spektaklį pastačiusiam rusų choreografui Vasilijui Medvedevui. Jau tuomet kompozitorė turėjo parašiusi kelis dar tik įsivaizduojamo baleto „Kleopatra“ eskizus. O Makedonijos sostinės Skopjės nacionalinis operos ir baleto teatras kaip tik ieškojo kompozitoriaus „Kleopatrai“, statomai makedonų primabalerinai Aleksandrai Mijalkovai.

„Stebuklas“, – sako Nerija apie didžiulės tarptautinės komandos sprendimą pasirinkti nebijančios eksperimentuoti ir ieškoti naujovių lietuvaitės muziką. Tačiau kartu pabrėžia, kad kuklintis ne visada reikia – jei turi, ką parodyti pasauliui, privalai tai padaryti.

Trys mėnesiai nematant nei dienos šviesos, nei žmonių, tik bet kuriuo paros metu internetu bendraujant su spektaklio kūrėjų komanda – taip Nerija rašė muziką „Kleopatrai“. Kūrybinis procesas vyko tarp dėžių, nes su vyru buvo ką tik atsikraustę į naują butą. Trys mėnesiai tebuvo likę iki repeticijų ir lietuvaitė privalėjo suspėti, nors dabar prisipažįsta, kad net kirbėjusi mintis, ar pakaks jai jėgų nuskristi į Makedoniją.

„Aš net į parduotuvę neturėdavau laiko nueiti, mano vyras viskuo rūpinosi. Tai nėra vien natų rašymas. Pirmiausia tu turi herojų išgyventi, pavyzdžiui, Julijus Cezaris, jo didybė; reikia parodyti jį ir pačią Kleopatrą. Reikėdavo laiko ir pamąstyti, jau nekalbant apie tai, kad paskui reikia išreikšti ir parašyti pačią muziką.

Dar gulėdavau lovoje ir rašydavau V. Medvedevui, kad labai kankinuosi – vėl man reikia eiti „žudytis“ nuo anksčiausio ryto. Jis mane labai paguosdavo, nes jis negalėjo kurti choreografijos, kol aš muzikos nebuvau parašiusi. Tai jis irgi taip pat laukė iki paskutinės minutės“, – apie kūrybos procesą pasakoja kompozitorė.

Atsitiktinumas, sutapimas ar lemtis, tačiau Nerija prisipažįsta Kleopatros istorija ir Senovės Egipto herojais žavėjusis jau seniai. Pašnekovė gilinosi į senąją istoriją, į egzotišką muziką, į ją įkvepiančių istorinių asmenybių gyvenimą. Tik net nesapnavo, kad jos kūryba suskambės šalyje, kurioje iki tol net nebuvo lankiusis.

Neriją sužavėjo Makedonijos klimatas, maistas ir žmonės, nepaisant nemenkai išgąsdinusio incidento – iš kompozitorės apartamentų buvo pavogtas kompiuteris. Vis dėlto Nerijai pavyko muziką surinkti ir atkurti, tad premjera įvyko.

Plačiau apie Nerijos gyvenimą pakeitusią patirtį Makedonijoje – laidos „Stilius“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close