captcha

Jūsų klausimas priimtas

Arfos specialybė Lietuvoje: didelės galimybės (ne) tik dievams

Orfėjas antikinėje mitologijoje arfos pagalba prišaukė dievus. Vydūnas teigė, kad išgyventi iki pat senatvės, net ir sergant džiova, jam padėjo arfa – grodamas medituodavo, nusiramindavo. Šiuo instrumentu skambino ir dauguma mėlynojo kraujo didikų Europoje. Šiandien arfininkų Lietuvoje yra tik vienas kitas, daugelis mano, kad tai neperspektyvu. Tačiau klasikinės muzikos atstovai tikina, jog geriems muzikantams visos durys atviros. Vis dėlto sąlygos įgyti arfos specialybę mūsų šalyje – sudėtingos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ketvirtakursė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentė Elzė Saldžiūnaitė arfą atrado atsitiktinai: „Labai norėjau mokytis fortepijono specialybės Balio Dvariono muzikos mokykloje, bet kadangi buvau per didelė, manęs nepriėmė. Porą metų ten pasimokiau chorinio dirigavimo, kol supratau, jog noriu įvaldyti instrumentą. Tuomet man siūlė įvairius variantus, bet pats įdomiausias, egzotiškiausias ir mistiškiausias pasirodė arfa.“

Šis instrumentas akį traukia dėl nepaprastos išvaizdos – jis masyvus, bet kartu ir perregimas. „Galvojau, kad labai gražiai atrodysiu ja grodama“, – prasitarė studentė.

Galimybės mokytis: Vilniuje arba privačiai

Tiek muzikine prasme, tiek vizualiai arfa yra tikrai patrauklus instrumentas, tačiau norintiems išmokti ją valdyti, deja, gali tekti nusivilti. Lietuvoje ši specialybė dėstoma tik trijose švietimo įstaigose: B. Dvariono muzikos mokykloje, Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jos visos yra įsikūrusios sostinėje, todėl jaunuoliai iš kitų miestų neturi galimybės profesionaliai mokytis groti šiuo instrumentu.

Šią problemą įžvelgia ir LMTA arfos specialybės ketvirtakursė E. Saldžiūnaitė. Nors pati yra vilnietė, mergina sutinka, kad likusioje Lietuvos dalyje trūksta pedagogų. „Pačių arfininkių nėra tiek daug, kad būtų galimybė mokyti visoje Lietuvoje, nedaugelis miestų turi orkestrus“, – aiškino pašnekovė.

Pavyzdžiui, uostamiestyje šiuo metu nėra nė vieno arfos specialybės pedagogo. Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis neslepia matantis problemą, kurios sprendimui reikalingos didelės tėvų investicijos. „Jei vaikas yra gabus muzikos mokslui, tėvai turi galimybių ir gali padėti jam siekti savo svajonės, sprendimas bus rastas. Deja, retųjų instrumentų mokytojų yra taip pat mažai (kaip ir pačių instrumentų), todėl studijoms ruoštis tenka sostinėje. Žinoma, yra galimybė samdyti mokytoją iš Vilniaus privačioms pamokoms“, – sakė T. Ambrozaitis.

Privačių pamokų kainos gana įvairios: nuo dešimt iki kelių šimtų eurų už akademinę valandą. Suma priklauso nuo pedagogo išsilavinimo, patirties, gyvenamosios vietos (Lietuva ar užsienis). Pats instrumentas irgi nepigus: padėvėta rusiška arfa kainuoja apie 6–7 tūkst. eurų, o naujo instrumento kaina gali siekti net ir 50 tūkst. eurų.

Spragos švietimo sistemoje

Pasak LMTA Muzikos fakulteto dekanės Aušros Motuzienės, stojančiųjų į retų instrumentų specialybes LMTA skaičių lemia šių instrumentų populiarumas muzikos mokyklose: „Į akademiją stoja jau grojimo įgūdžius viduriniojoje muzikinio ugdymo pakopoje įgiję studentai. Todėl viskas priklauso nuo to, kiek mokinių muzikos mokyklose yra pasirinkę retus instrumentus.“

Vis dėlto spręsti šią problemą sunku. „Kaip neįmanoma suplanuoti gabių vaikų reguliaraus gimimo, taip neišeina suplanuoti nuolatinio reikiamo kiekio pasirenkančiųjų groti vienu ar kitu muzikos instrumentu mokinių skaičiaus“, –  aiškino A. Motuzienė.

M. K. Čiurlionio menų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Čobotienė teigė, kad problemiškas yra ir pedagogų algų klausimas: „Šiandien specialistų užtenka, tačiau mokinių taip trūksta, kad mokytojų algos dėl šios priežasties taip pat yra apgailėtinai mažos.“ Jos pateiktais duomenimis, šiuo metu iš 400 visų muzikos specialybių mokinių arfą yra pasirinkę tik 5.

Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis taip pat įžvelgia švietimo sistemos spragų. Jis pastebi, kad, be arfos, atsiranda ir daugiau instrumentų, kurie nebepatenka į „populiariųjų“ sąrašą: „Mano nuomone, reto instrumento sąvoka šiandien keičiasi. Labai liūdna, kad net altas – vienas iš styginių šeimos instrumentų – šiandien tampa retenybe. Tokia situacija susiklostė ne iš karto – tai ugdymo sistemoje atsiradusių spragų pasekmė.“

Gerų muzikantų visada trūksta

Nepaisant to, investuoti laiką, pinigus ir mokytis arfos specialybės, anot A.  Motuzienės, tikrai verta. „Galimybės dirbti pagal specialybę baigus studijas yra geros. Arfos šiuo metu yra paklausios įvairiuose profesionaliuose simfoniniuose orkestruose, o kiek dar yra projektuose susikūrusių orkestrų, pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinės televizijos organizuojamas „Auksinio balso“ projektas, kuriam būtinas orkestras. Muzikantai yra samdomi projekto laikotarpiui“, – sakė dekanė.

Su tuo sutiko ir Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis: „Drįsiu teigti, kad jauni, baigę mokslus ir visapusiškai išsilavinę atlikėjai šiandien turi pakankamai galimybių rasti darbą orkestre. O jei žmogus groja arfa, jis bus priimtas išskėstomis rankomis. Arfos virtuozų nėra daug, jie – vienetiniai muzikantai, dėl to yra graibstomi, kartais net nebekreipiant dėmesio į profesinį pasirengimą.“

Orkestras – ne vienintelė galimybė

Pati arfininkė E. Saldžiūnaitė apie vietą orkestre kalba kiek atsargiau: „Arfa nelabai paklausus instrumentas, o orkestrų nėra taip jau ir daug, visos vietos suskaičiuotos.“ Vis dėlto mergina sutinka, kad svarbiausia – daug dirbti.

„Jeigu gerai groji, perspektyvos irgi bus geros. Visada galima užsiimti ir kitomis veiklomis, aš, pavyzdžiui, dabar groju terapinę arfos muziką grupėms. Dirbu jau porą metų. Tai atpalaiduojanti ir raminanti veikla, niekas Lietuvoje ir Baltijos šalyse daugiau tuo neužsiima“, – pasakoja E. Saldžiūnaitė.

Jos teigimu, arfa galima groti solo, solo su orkestru, taip pat šiuo instrumentu galima atlikti kamerinę muziką, groti ansamblyje ir, žinoma, yra mokytojavimo galimybė. „Alternatyvos suskaičiuojamos ant pirštų, bet jų tikrai yra“, – apibendrina muzikė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...