captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kretingos dvaro ansamblyje atgimė „senasis palocius“ – ūkvedžio namas

Istorinį Kretingos dvaro ansamblį papildė dar vienas atgimęs statinys – daržininko namas. Tiškevičių laikų šiltnamis su mūriniu priestatu dabar virs Tradicinių amatų centru, kuriame kvepės ne tik duona, bet ir šokoladu.
Kretingos dvaras XIX amžiuje, Wikipedia nuotr.
Kretingos dvaras XIX amžiuje, Wikipedia nuotr.

Istorinį Kretingos dvaro ansamblį papildė dar vienas atgimęs statinys – daržininko namas. Tiškevičių laikų šiltnamis su mūriniu priestatu dabar virs Tradicinių amatų centru, kuriame kvepės ne tik duona, bet ir šokoladu.

Šalia grafų Tiškevičių valdyto Kretingos dvaro XIX-XX amžių sandūroje pastatytas erdvus šiltnamis mūrinius priestatus turėjo iš abiejų galų. Dabar vienas iš jų priklauso privatiems asmenims, todėl restauratoriai atkūrė tik pusę istorinio statinio.

Muziejininkai jame kuria edukacinį tradicinių amatų centrą, todėl šiltnamyje pageidavo tikros žemaitiškos duonkepės krosnies. Toks pageidavimas restauratoriams tapo nemenku iššūkiu.

„Techninės literatūros – rašytinės, braižytinės – nėra. Todėl kaip tais laikais kepdavo duoną, daugiau sėmėmės iš žodinių pasakojimų. Žemaitijoje, ties Plateliais, dar yra dariusių duonkepę. Pasisėmėme iš jų patirties, mūsų vyrai ją sumūrijo – tokią kokios Žemaitijoj būdavo“, – pasakojo UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Pasak muziejaus direktorės, krašto amatininkai šiame centre mokys lipdyti molį, auginti ir ruošti vaistažolių arbatas, medžio raižinių. Aišku kvepės tikra namine duona ir ne tik - čia įsikurs ir Dvaro saldaIninė.

„Savo laiku grafas Juozapas Tiškevičius malūne turėjo saldaininę, kuria gamino saldainius, virė sirupą. Mes turime sertifikuotą saldainių gamintoją. Bandysime vaikus išmokyti daryti saldainius. Be abejo, turime vilčių virti šokoladą ir jį gaminti su muziejaus ir su istorijos ženklais“, – planus atskleidė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Greta restauratoriai pluša dar viename dvaro pastate. Tai vadinamasis ūkvedžio namas, kuriame yra išlikusios autentiškos, anot muziejininkų, unikalios XIX amžiaus pradžios sienų tapybos. Manoma, kad taip išpuoštas pastatas buvo ne ūkvedžiui gyventi.

„Kaip rodo tyrimai, šiame name, dar vadinamame „senuoju palociumi“, pradėjo  gyventi senieji grafai. Dar nebuvo pastatyti modernieji rūmai, tad jie gyveno „senajame palociuje“, – aiškino UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Ūkvedžio namo restauracija užtruks dar apie porą metų. O edukacinis centras atgijusiame daržininko name duris atvers gegužės 10-ąją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...