captcha

Jūsų klausimas priimtas

Knygoje nugulė pasakojimai apie Lietuvoje dirbusius žydų tautybės gydytojus

Knygoje „Lietuvos Jeruzalės medikai“ nugulė daugiau kaip 70 autorių pasakojimai apie žydų medikus – žmones, kurie įnešė didelį indėlį į Lietuvos medicinos istoriją.
Asociatyvi iliustracija, BNS nuotr.
Asociatyvi iliustracija, BNS nuotr.

Knygą sudaro daugiau kaip 70 autorių tekstai apie Lietuvoje dirbusius žydų tautybės gydytojus. Ši knyga buvo rengiama 17 metų. Medžiagą knygai rinko Michaelis Zakas, Aurimas Andriušis. Jų pradėtą darbą, padedami Lietuvos žydų bendruomenės, baigė Davidas Ščupakas ir Julius Ptašekas.

„Tai yra Lietuvos medicinos istorija. Bet sakyčiau, tai yra gal toks kolastiškas ir sausokas teiginys, dažnai neparodantis, kas už to slypi. Žydų gydytojų dalyvavimas Lietuvos valstybės gyvenime yra labai reikšmingas, ne tik profesinės sąmonės prasme, profesinių žinių vystymo prasme, tai yra Nobelio premijos, kurios buvo paskirtos gydytojams išeiviams iš Lietuvos, bet tai yra taip pat ir valstybės formavimo prasme. Daugelis žydų gydytojų buvo aktyvūs propaguotojai Lietuvos nepriklausomybės nuo Lenkijos valstybės, nuo Vokietijos valstybės“, – pasakoja knygos sudarytojas J. Ptašekas.

Sudarytojai rengdami knygą susidūrė su įvairiais iššūkiais: daugelis liudininkų mirę arba išvykę gyventi į užsienį. Nagrinėjant istorinius šaltinius teko mokytis jidiš kalbos.

Vienas ryškiausių asmenybių knygoje – XIX–XX amžiuje Vilniuje gyvenęs Cemachas Šabadas, – daktaro Aiskauda personažo prototipas.

„Jo kredo buvo – neva pirma reikia gydyti nuskriaustuosius. Jis yra įsteigęs taip vadinamą Ozin draugiją, čia iš Rusijos atkeliavusi mada. Jis visada ieškojo kuo didesnės veiklos, jis labai rūpinosi vaikais, ne tik iš medicininės pusės, bet jam rūpėjo, kad vaikai mokėtų jidiš kalbą, nes tada pagrindinė kalba buvo lenkų“, – sako knygos sudarytojas D. Ščupakas.

„Daktaras Šabadas buvo valstybės veikėjas, tai buvo sveikatos apsaugos organizatorius, tai buvo tyrėjas, mokslininkas, kuris praktiškai per milimetrą buvo nuo insulino atradimo, ir jo disertacija tai ir rodė“, – tikina J. Ptašekas.

Pasak sudarytojų, knyga rengta ne kaip mokslinis medicinos leidinys, stengtasi suteikti grožinės literatūros bruožų.

„Aš ją skiriu ir skirčiau žydui gydytojui nuo Dievo. Matote, gydytojas, kuriam mirus jį lydi į paskutinę kelionę minia žmonių, kaip mirus daktarui Šabadui. Tie gydytojai šiaip neatsiranda, tie gydytojai, kurie yra knygoje, yra asmenybės, gydytojai, kurie turi akis, kurios rūpinasi žmonėmis, ir aš norėčiau palinkėti, kad tas rūpestis žmogumi būtų priimamas šiuolaikinio gydytojo, šių laikų studento, šių laikų medicinos darbuotojų kaip tam tikra siekiamybė“, – tikisi J. Ptašekas.

Pirmasis žydų tautybės gydytojas į Vilnių atkeliavo XVII amžiuje. 1908 m. 44 proc. Vilniaus gydytojų ir 86 proc. odontologų buvo žydai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...