captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rajono vadovai džiaugiasi planais Šeduvoje pastatyti žydų muziejų

Radviliškio rajono valdžia pirmadienį pasveikino planus Šeduvoje privačiomis lėšomis pastatyti modernų žydų muziejų, kuriame bus pasakojama apie žydų gyvenimą Lietuvos miesteliuose iki Holokausto.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

„Iniciatyvą vertinu labai teigiamai. Manau, kad per porą savaičių reikalingi leidimai bus duoti“, – BNS pirmadienį sakė Radviliškio meras Antanas Čepononis.

Apie planus statyti muziejų sekmadienį paskelbė projektą įgyvendinantis Šeduvos žydų memorialinis fondas.

A. Čepononis teigė, kad muziejaus maketas jam pristatytas maždaug prieš pusantro mėnesio, bet iniciatoriai tuomet prašė šios informacijos dar neviešinti.

Meras tikisi, kad muziejus padės pritraukti turistų, o jie aplankys ir kitus Radviliškio rajono objektus.

Šeduvos žydų memorialinis fondas sekmadienį paskelbė pranešimą, kad žymiausi pasaulio muziejininkai ir architektai Lietuvoje kuria moderniausiomis technologijomis paremtą litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejų „Dingęs Štetlas“ („The Lost Shtetl“). Štetlas jidiš kalba, kuria kalbėjo Lietuvos žydai, reiškia miestelį.

Projekto vadovas, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius sakė, kad projekto mecenatai „yra grupė verslininkų, kurių protėviai yra kilę iš Šeduvos“, bet jie nenori būti viešinami.

Jo teigimu, muziejų „Dingęs Štetlas” tikimasi atidaryti iki 2019 metų vidurio.

„Šis muziejus bus paminklas žydų miestelių kultūrai Lietuvoje“, - BNS pirmadienį sakė S. Kanovičius.

Atkurs miestelio gyvenimą

Muziejuje Šeduvoje gyvenusių žydų gyvenimo istorijų pavyzdžiu bus pristatytas tipinės Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai. Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose, teigiama pranešime spaudai.

Bendras numatomas muziejaus plotas – 2,7 tūkst. kv. metrų.

„Dingusio Štetlo“ muziejaus Šeduvoje įrengimu rūpinasi kompanija „Ralph Appelbaum Associates”. Projekto architektūrinį sprendimą sukūrė Suomijos kompanija „Lahdelma & Mahlamäki Architects”. Projekto vadovaujantis architektas - Suomijos Oulu universiteto Šiuolaikinės architektūros profesorius ir Architektūros mokyklos dekanas Raineris Mahlamakis.

Statybų projektui vadovauja Šveicarijos įmonė „Ecas AG”, architektų partneris Lietuvoje – „Studija 2A”.

Šeduvos žydų kapinėse amžinojo poilsio yra atgulę keli Vilniaus Gaono palikuonys, žinomi rabinai, kantoriai. Iš Šeduvos yra kilę ir buvusio Izraelio prezidento Chaimo Herzogo seneliai bei dabartinio Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu senelė, teigiama pranešime spaudai.

Anksčiau žurnale „Veidas“ yra skelbta, kad projektui „Dingęs štetlas“ lėšų aukoja Šveicarijoje gyvenantis verslininkas Ivanas Glasenbergas. Jo tėvas iš Šeduvos emigravo į Johanesburgą Pietų Afrikos Respublikoje.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pirmadienį pasveikino iniciatyvą ir sakė tikinti, kad šis projektas prisidės prie visuomenės edukacijos.

Ji BNS teigė, kad Lietuvos žydų bendruomenė ir toliau puoselėja planus Vilniuje įkurti Lietuvos žydų istorijos muziejų. Dėl to tęsiasi konsultacijos su Lietuvos valstybės institucijomis.

Svarbi Lietuvos istorijos dalis

Žydai Lietuvoje įsikūrė dar XIV amžiuje, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius nuo XVIII amžiaus tapo svarbiu žydų kultūros centru, miestui prigijo „Šiaurės Jeruzalės“ vardas.

Ilgą laiką LDK buvo tolerantiškesnė žydams nei Vakarų Europos šalys, tačiau žydų bendruomenė iki pat XX amžiaus pradžios turėjo mažai sąlyčio taškų su krikščionimis lietuviais.

Žydų vaidmuo išaugo Lietuvai įtvirtinant nepriklausomybę. Kovose už nepriklausomybę dalyvavo apie 3 tūkst. žydų  savanorių, kurį laiką tarpukario Lietuvoje veikė žydų ministerija.

Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio pabaigoje. Beveik visi provincijos žydai buvo suvaryti į getus ir nužudyti iki 1941 metų lapkričio vidurio.

Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5–10 proc. Lietuvos  žydų.

Kaip teigia Holokaustą tiriantis istorikas Arūnas Bubnys, nors „galutinis žydų klausimo sprendimas“ buvo suorganizuotas ir inicijuotas nacių, tačiau be aktyvaus dalies lietuvių administracijos ir vietos gyventojų talkininkavimo jo nebūtų pavykę taip sparčiai ir tokiu mastu įgyvendinti.

Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuoliais yra paskelbęs 889 lietuvius, jie karo metais rizikavo savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žydus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...