captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinė premija – architektui A. Ambrasui

Kitą savaitę, vasario 16-ąją, bus įteiktos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Vienas iš laureatų – architektas Audrius Ambrasas – sako, kad apdovanojimą priima kaip visos architektų bendruomenės įvertinimą.  
Audrius Ambrasas, Juliaus Kalinsko (15min) nuotr.
Audrius Ambrasas, Juliaus Kalinsko (15min) nuotr.

Audrius Ambrasas – architektas, su kurio darbais vilniečiai ir miesto svečiai susiduria beveik kasdien. Pirmuosius daugiaaukščius pastatus, kurie daugeliui Lietuvos architektų dar atrodė kaip neįkandamas uždavinys, projektavo A. Ambrasas ir kasmet tobulėjo.

Dešinys Neries krantas be šio žmogaus sukurtų pastatų būtų pustuštis – „Europos“ verslo ir prekybos centras, Europos aikštė, „Swedbanko“ pastatas, tolėliau – biurų pastatai. Architektas šiandien sako praeinantis pro pastatus nė neprisimindamas, kad dar prieš kelerius metus kasdien lankėsi statybose.

A. Ambraso teigimu, gera architektūra – ta, kuri nekrenta į akis. Kai projektuotojo savimyla neperkeliama į pastato formas. Labiausiai vertinantis šveicarų architekto Pėterio Cumtoro kūrinius lietuvis sako, kad jį žavi švarūs, neperkrauti detalėmis pastatai.

„Kai lygini tuos pastatus pas mus pastatytus ir sakykim Vakarų Europos, su gilesnėmis tradicijomis, galima atskirti vien iš tos švaros. Taip žiūri, lyg ir nieko nėra, bet kad nieko nebūtų, labai sunku padaryti. Kaip siuvėjai, visas siūles paslėpt, viską užlankstyti. Dažnai mus išduoda tas padalkų kyšojimas ir tų baltų siūlų styrojimas pastatuose. Tiesiog, matosi, kad ta architektūrinė idėja tikrai gera buvo, bet jos iki galo neišdirbimas, nerealizavimas trukdo jai“, – sako architektas A. Ambrasas.

Nacionalinė kultūros ir meno premija A. Ambrasui skirta už jautrų miesto erdvių planavimą ir profesinę atsakomybę. Vienas ryškiausių Lietuvos architektų daug projektuoja ir užsienyje – neseniai jo projektas laimėjo konkursą Ventspilyje, realizuotas banko pastato projektas Rygoje, laimėti konkursai Estijoje, Gruzijoje.

„Kaip diena, taip naujiena, vis kitas užsakovas, kiti sprendimai. Jau atrodo tarsi viską žinai ir tą patyrei, ir aną patyrei. Štai kažkoks naujas objektas. Paaiškėja, kad dar to nežinai, arba eigoje projekto nustebina dar kas nors, sąlygos kokios pasikeičia. Nenuobodu, nes kiekvienąkart sprendi uždavinį“, – kalbėjo A. Ambrasas.

Architektas pasakoja, kad dažnai, pakalbėjęs su užsakovu, pamato objektą. Namą, ypač jei jis individualus, architektas lygina su portretu žmogaus, kuris tame name gyvens. Nuo 1995-ųjų nuosavą biurą įsteigęs A. Ambrasas užsakovams dažnai pasako, kada jų norai nerealūs, netinkami vienai ar kitai erdvei.

Nacionalinę kultūros ir meno premiją architektas vertina kaip apdovanojimą visai architektų bendruomenei. Prieš dvejus metus tokia premija apdovanotas A. Ambraso kolega Rolandas Palekas. Šie du architektai keičia visos šalies veidą. O premijos, pasak A. Ambraso, įpareigoja nelikti abejingus Lietuvos architektūrai.

Daugiau – įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...