captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Kino pavasaryje“ – ir lietuviškas vesternas, ir juodojo humoro komedijos iš Balkanų

Kovo 23-iąją prasidėsiantis „Kino pavasaris“ žiniasklaidos atstovus antradienio vakarą sukvietė į konkursinių programų pristatymą ir pirmąjį šių metų festivalio kino seansą. Programos sudarytojai Santa Lingevičiūtė ir Edvinas Pukšta teigia, kad šiųmetinis renginio šūkis „Nauji vėjai“ pasirinktas neveltui, – kino gurmanus festivalis stebins ypač plačiu temų diapazonu: išvysime ir lietuvišką vesterną, ir karo tematiką į juodojo humoro komedijų žanrą iškeitusį Balkanų kiną.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Festivalio programa suskirstyta į tris dalis – trumpametražių filmų kategoriją „Trumpas konkursas“, Baltijos regiono kūrėjų darbai bus rodomi „Baltijos žvilgsnio“ kategorijoje, pagrindiniai festivalio filmai bus pristatomi „Nauja Europa – nauji vardai“. S. Lingevičiūtės ir E. Pukštos teigimu, visose šiose kategorijose matysime ir šviežiausius Lietuvos kino kūrėjų darbus.

„Trumpo konkurso“ kategorijoje šiais metais varžosi 32 filmai: 6 animaciniai, 5 dokumentiniai ir 21 vaidybinis filmas, iš kurių vienas yra nominuotas „Oskarui“. E. Pukštos teigimu, atrenkant filmus šiam konkursui teko peržiūrėti mažiausiai 400 juostų. „Neribojame režisierių patirties, leidžiame grįžti į konkursą profesionaliems režisieriams, kurie kuria ir ilgametražius filmus“, – teigia E. Pukšta.

Jo teigimu, 2016-aisiais Vengrija labiausiai pasižymėjo trumpametražių filmų kategorijoje, vienas šios šalies filmas – „Choras“ – yra nominuotas „Oskarui“.

„Išskirtiniausias savo pateikimu yra „Kopijuotojas“, nes filmas yra sukurtas tik iš kopijavimo aparato nuotraukų“, – intriguoja E. Pukšta. Anot jo, šis filmas tapo kūrybiniu iššūkiu aktoriams, kuriems teko ieškoti naujų išraiškos formų vaidinant priešais kopijavimo aparatą.

Tarp keturių šioje kategorijoje besivaržančių lietuviškų premjerų – net du animaciniai filmai. „Labiausiai mane nustebino Tomas Ramanauskas, sukūręs 11 min. trukmės juostą „Po mirties, prieš pragarą“. Tai yra savotiškas animacinis lietuviškas vesternas“, – tikina E. Pukšta.

Šioje kategorijoje galima išvysti dar tris lietuviškus darbus – Kamilės Milašiūtės „Motinos diena“, Gedimino Šiaulio „Kaukai“ ir Karolio Kaupinio „Budėjimas“.

„Baltijos žvilgsnis“ – konkursinė programa filmams, kurie yra prodiusuojami šalyse, esančiose aplink Baltijos jūrą. Anot E. Pukštos, čia taip pat gali rungtis ir patyrę meistrai, ir talentingiausi debiutantai.

Vienas iš devynių konkursinėje programoje dalyvaujančių filmų yra 56 min. trukmės Audriaus Stonio „Moteris ir ledynas“. Šis lietuvio darbas, E. Pukštos teigimu, yra pats trumpiausias, bet, ko gero, pats magiškiausias šios kategorijos filmas. Kino juosta pasakoja apie Lietuvos mokslininkę Aušrą Revutaitę, jau trisdešimt metų vienui vieną gyvenančią Tian Šanio kalnuose Centrinėje Azijoje. Pusketvirto kilometro virš jūros lygio aukštyje jai draugiją palaiko tik šuo ir katinas.

„Nauja Europa – nauji vardai“ yra pagrindinė festivalio programa, šiemet vykstanti jau devintą kartą. Festivalio rengėjų teigimu, temų diapazonas – labai platus, tačiau filmus būtų galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: komedijos iš Balkanų, psichologiniai ir veiksmo trileriai bei paauglių gyvenimo dramos, subalansuotos ir suaugusiesiems.

„Džiaugiamės, kad Balkanai pagaliau ima atsisakyti karo tematikos. Suprantu, kad karo tematika yra tikrai svarbi, ypač šiandieniniame kontekste, tačiau Balkanai vienu metu buvo labai pasigavę šią temą, ir ji ėmė kiek pabosti. Šiemet Balkanai festivalyje dalyvauja su geromis juodojo humoro komedijomis“, – kalbėjo S. Lingevičiūtė.

Tarp 11-os šioje kategorijoje besivaržančių filmų galima išvysti ir lietuvių režisieriaus Andriaus Blaževičiaus darbą „Šventasis“. Kaip teigia pats režisierius, tai yra filmas apie įvairias krizes – ekonominę, finansinę, tikėjimo, santykių.

„Filmas nukelia į 2008-uosius, kai ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį ištiko ekonominė krizė. Ypatingai įtaigiai pagrindinį vaidmenį atlieka Marius Repšys, jo personažas praranda darbą ir bando susirasti naują. Filme labai taikliai ir su humoru perteiktas gyvenimas provincijos miestelyje. Žiūrovas yra priverstas ieškoti prasmės tarp eilučių, ir tai – viena stipriųjų filmo pusių“, – įsitikinusi S. Lingevičiūtė.

„Kino pavasaris“ žiūrovams duris atvers jau kovo 23-ąją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...