captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukmergės simboliu siūloma išrinkti V. Žulio skulptūrą

Ukmergiškio Virginijaus Žulio kūrybos leitmotyvas – legenda apie Vilkmergę. Kūriniuose dažniausiai vaizduojama moteris vilkės veidu arba moteris, slepianti veidą po vilko kauke. Sukūręs Vilkmergės skulptūrą menininkas norėtų, kad ji taptų Ukmergės simboliu ir būtų tokia pat lankoma, kaip ir Briuselio besišlapinantis berniukas ar Kopenhagos undinėlė.
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Menininkas V. Žulys patogiai įrengtos dirbtuvės neturi. Kai kyla noras kurti, eina į rūsį, nors šis pavasarį dažniausiai patvinsta.

„Užsidedu batus ir taip dirbu, man komforto didelio nereikia, nematau aš čia problemų“, – tikina menininkas.

Virginijus sako nesistengęs baigti specialių mokslų, vos įstojęs į dailės technikumą jį metė. Kam tie mokslai, jei esą Dievas ir taip ranką vedžioja, sako menininkas. Beveik visuose piešiniuose, tapybos darbuose, skulptūrose dominuoja viena ir ta pati vilkės veidu moteris, vadinama Vilkmerge. Stipri, ekspresyvi, karinga, truputį laukinė. Virginijus sako niekaip negalintis nutolti ne tik nuo mitologijos personažų, bet ir nuo  Ukmergės atsiradimo legendos.

„Šiuolaikinis gyvenimas – gana nuobodus, norisi kažko naujo, o tai pasineri į istoriją, mitologiją, į legendas, atsipalaiduoji“, – sako V. Žulys.

Egzistuoja dvi Ukmergės atsiradimo legendos. Skulptoriui priimtiniausia – apie miške medžiojusį kunigaikštį, kurį užpuolė vilkai. Nuo žvėrių jį išgelbėjo miške gyvenusi žynė, žmonių vadinta Vilkmerge, nes jai paklusdavo net vilkai. Atsidėkodamas žynei kunigaikštis pastatė pilį ir miestą pavadino Vilkmerge.

Menininkas skulptūrą pasiūlė Ukmergės valdžiai, tačiau įklimpo į diskusijas, ar skulptūra tinkama stovėti miesto centre.

Siūlė prie savivaldybės tokiame kiemelyje, paskui dar galvojo ją kabinti ant namo sienos. Atsiprašau, tikrai ant namo sienos nekabinsiu“, – sako menininkas.      

Ukmergės savivaldybės mažosios architektūros komisijos atstovai sako, kad skulptūrai pati tinkamiausia vieta – ant šalia savivaldybės esančio pastato sienos.

„Skulptūra tarsi apvaldytų tą architektūrinę erdvę, tie pastatai daugmaž yra XIX a. pabaigos – XX a. pradžios, atsirastų sąsajų su secesijos stiliumi“, – aiškina Ukmergės savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistas Julius Zareckas.

Jei abi pusės pagaliau susitars, Vilkmergės skulptūra Ukmergė pasipuoš per miesto šventę vasarą. Ir kaip viliasi skulptorius, galbūt Vilkmergė taps miesto simboliu, tokiu pat lankomu kaip Briuselio berniukas ar Kopenhagos undinėlė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...