captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Anykščių šilelis“ – korėjiečių menininkų lūpomis

Lietuvių literatūros klasiko Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“  šiemet mini savo 155-ąsias metines. Ta proga aktorius ir režisierius Kęstutis Marčiulynas į Lietuvą pakvietė korėjiečių menininkus – Park In Hye ir Changas Jae Hyo, kurie poemą atliks pansorio stiliumi.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvių literatūros klasiko Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“  šiemet mini savo 155-ąsias metines. Ta proga aktorius ir režisierius Kęstutis Marčiulynas į Lietuvą pakvietė korėjiečių menininkus – Park In Hye ir Changas Jae Hyo, kurie poemą atliks pansorio stiliumi.

Sužavėjęs estetika ir sukėlęs minčių

Šiam unikaliam renginiui, kuris Vilniuje vyks balandžio 24 d., pristatyti vykusioje spaudos konferencijoje, garsus lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas sakė, kad poemos atlikimas pansorio stiliumi žavi estetika ir sukelia daug minčių.

„Ši jungtis su Rytų kultūra mums naujai atskleidžia ir patį Baranauską. <...> „Anykščių šilelis“ yra ne tik mūsų klasika, bet ir reikšmingas žmonijos kūrinys. Šis spektaklis yra labai unikalus, netikėtas, organiškas reiškinys. Galbūt esminis Baranausko kūrinio dalykas – kad gamta ir peizažas iš tikrųjų yra mūsų sielos atspindys. Ypač gražiai kūrinys atsiskleidžia per šią prizmę“, - kalbėjo režisierius, kuriam spektaklis paliko didelį neišdildomą įspūdį.

Šis pasirodymas labai sužavėjo ir teatro kritikę Rasą Vasinauskaitę. Jos teigimu, jo tikriausiai negalima pavadinti spektakliu, bet pagal emocinį potyrį jis prilygsta „visaverčio, didelio muzikinio dramatinio spektaklio ir emociniam, ir individualiam, taip pat intelektualiniam patyrimui“.

„Klausantis muzikos, stebint atlikėjos gestus ir matant „Anykščių šilelį“ lietuviškai subtitruose, atrodė, kad įvyko neįtikima jungtis tarp Baranausko teksto ir senųjų tradicinių korėjietiškų sakmių ar kitų jų kūrinių, kurie privertė visiškai kitaip išgirsti patį Baranausko tekstą“, - sakė teatro kritikė.

Iš pradžių atrodė neįmanoma

Atlikėjas ir aktorius Andrius Mamontovas, dukart buvęs Pietų Korėjoje ir kartą Šiaurės Korėjoje, dalyvavęs jų teatro festivaliuose, teigė, kad lietuvių menininkai Korėjoje visad būna labai šiltai ir draugiškai sutinkami.

„Kaskart susidurdamas su jų kultūra ir priėmimu, kokį ten gauni, dėmesiu, visada galvoji, kaip norėtum, kad jie atvažiuotų pas mus ir gautų tokį pat dėmesį iš mūsų. Todėl, kad kultūra kaip niekas kitas suartina ir sujungia skirtingų tautų žmones. Kultūra tai daro daug stipriau ir efektyviau nei politika. Menininkai keliauja visur, mums sienų nėra. Būtent jie gali labiausiai sujungti žmones, leisti jiems suprasti vieni kitų kultūrą, užmegzti draugiškus ryšius. Norėčiau visų paprašyti apsilankyti šitame spektaklyje. Pats laukiu jo su nekantrumu“, - spaudos konferencijoje sakė A. Mamontovas.

Viena geriausių šio žanro atlikėjų iš Pietų Korėjos Park In Hye save vadina gimusia po laiminga žvaigžde. Ji, išgirdusi prašymą iš korėjietiško „Anykščių šilelio“ padaryti pansorį, iš pradžių teigė, kad tai neįmanoma.

„Bet pradėjau skaityti eiles, pamačiau, kad jos yra labai nuoširdžios. Mūsų pasirodymas Lietuvoje buvo šiltai sutiktas, man buvo pasiūlyta apsilankyti pačiame Anykščių šilelyje“, - pasakojo atlikėja iš Pietų Korėjos, pirmą kartą Lietuvoje lankiusis praėjusiais metais. – Kai „Anykščių šilelis“ buvo paverstas į pansorį kūrinį, pamačiusi tą mišką, jį rašydama norėjau perduoti būtent lietuvių žmonių meilę, prisirišimą ir miško gerbimą. Tikiuosi, kad būtent nuoširdumu tai ir pavyks padaryti.“

Park In Hye yra laimėjusi ne vieną tarptautinį konkursą ir gimtojoje šalyje paskelbta geriausia 2011-2012 m. jaunąja menininke, apie ją sukurtas filmas. Atliekant „Anykščių šilelį“ jai mušamaisiais talkins Changas Jae Hyo.

Korėjietišką operą pansorį UNESCO paskelbė nematerialaus žmonijos paveldo šedevru.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...