captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dailėtyrininkas V. Liutkus pristatė knygą apie bendrakursių dailininkų grupę „Penketas“

Dailės akademijoje pristatyta dailėtyrininko Viktoro Liutkaus knyga apie sovietmečiu susikūrusią neformalią dailininkų grupę „Penketas“. Priešinęsi optimistiniam, dekoratyviam socialistinio realizmo stiliui menininkai keitė visą Lietuvos tapybos lauką.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

V. Liutkaus knyga „Penketas. Tapybos anatomija“ – apie dailininkus Bronių Gražį, Henriką Natalevičių, Mindaugą Skudutį, Raimundą Sližį ir Romaną Vilkauską. Knygos autorius sako norėjęs priminti apie užmarštin nueinančią neformalią kurso draugų grupę.

„Man rūpėjo prisiliesti prie to, ką išgyvenome visi kartu. Kas buvo mūsų aplinkoje, su kuo mes bendravome, kokios buvo parodos, kaip tas parodas rengėme, kas nutikdavo, kai reikėdavo tą didelę Glavlito kontrolę praeiti“, – aiškina V. Liutkus.

Knygoje – daug faktų, detalių ir aplinkybių, kurios darė įtaką penkiems jauniems dailininkams. Maištingi tapytojai 77-aisiais nutarė surengti atskirą kūrybos parodą, tais laikais tai jau buvo iššūkis politinei sistemai.

„Vieną parodą padarėme, kitą parodą padarėme, tada kažkaip jau pradėjome galvoti, kad gal čia jau padaryti kažką kaip grupė, nes prieš mus buvo ten Dereškevičiaus, Šaltenio, Kuro ir Švėgždos tokia kaip ir grupė“, – prisimena tapytojas Mindaugas Skudutis.

„Jų nuostata galima sakyti buvo tokia – nedaryti iš tos socialistinės tikrovės tapyboje atitikmens, optimistinio, dekoratyvaus, barokinio, metaforiško, tokio išsaldinto. Juo labiau, kad jie krypo į visai kitas puses, į žmogaus vizijų pasaulį, kartais iki grotesko, košmaro, nueidavo iki destrukcijos. Tokių dalykų iki tol lietuvių tapyboje nebuvo“, – tikina knygos autorius.

Pavyzdžiui, knygoje vaizdžiai aprašoma, kaip penki dailininkai buvo išsiųsti į kolūkį kaime ir ten, vietoje gražių fermų, nupiešė vabzdžių. Kolegos juokais, o vėliau jau ir kritikai pašiepdami juos pavadino „kirmėlistais“.

„Labai puikiai, nes iš dalies tai atitiko teisybę, iš kitos pusės – kaip ir nelabai, nes buvo kaip ir ta mąstymo ir kūrybos kryptis ne tokia jau vienpusiška ir nuobodi“, – sako tapytojas Henrikas Natalevičius.

„Tas menas pradžioje buvo linksmas žaidimas, todėl greta būti buvo gerai. Aš buvau toks pats pašėlęs fotografas ir buvo puikūs modeliai“, – pasakoja fotografas Algirdas Šeškus.

Knygą iliustruoja per 400 nuotraukų iš dailininkų gyvenimo, laiškų, laikraščių iškarpų. Taip pat yra beveik 200 paveikslų reprodukcijų.

„Man dar patiko dirbant su Viktoru, kad labai platus kontekstas. Jeigu ten, sakykim, vieno autoriaus paveikslas vaizduoja garažo duris, ar detalę gyvenimišką, objektą, tai Viktoras rado tokių pat motyvų fotografų kūryboje“, – aiškina leidėja Danutė Zovienė.

Paskutinė penketo paroda buvo surengta 86-aisiais. Vėliau, laisvėjant kūrybos aplinkai, grupė susirinko į bendrą parodą tik 2009 metais. Tiesa, tada jau be R. Sližio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...