captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aktorius P. Gaidys: „Viskuo kaltas teatras“

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius Povilas Gaidys šiemet švenčia kūrybinės veiklos penkiasdešimtmetį. Ta proga jis kviečia žiūrovus į premjerą: balandžio 27 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose žiūrovų lauks Peterio ir Walterio Marksų „Viskuo kaltas teatras“.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius Povilas Gaidys šiemet švenčia kūrybinės veiklos penkiasdešimtmetį. Ta proga jis kviečia žiūrovus į premjerą: balandžio 27 d.  Klaipėdos Žvejų rūmuose žiūrovų lauks Peterio ir Walterio Marksų „Viskuo kaltas teatras“.

Spektaklyje vaidins Eglė Jackaitė, Simona Šakinytė, Vidas Jakimauskas, Donatas Švirėnas, Kazimieras Žvinklys, o pagrindinį – Režisieriaus – vaidmenį atliks pats Maestro Povilas Gaidys, skelbia Klaipėdos dramos teatras.

P. Gaidys savo gyvenimą su Klaipėda ir miesto kultūra susiejo prieš penkiasdešimt metų. Teatro žiūrovų bei kritikų lūpose iki šiol Klaipėdos dramos teatras ir Povilas Gaidys – sinonimai.

1963 m. GITIS`o absolventas Povilas Gaidys, paskirtas teatro vyriausiuoju režisieriumi, į vieningą kūrybinį ansamblį suvienijo dvi skirtingas tuo metu teatre buvusias trupes, ėmė formuoti brandų repertuarą, o per jį ir naują uostamiesčio žmonių požiūrį į teatro meną.

Kaip yra konstatavę teatrologai, Klaipėdos žiūrovą teatralumo ir visuomeninio solidarumo pamokomis  išaugino pats teatras, ypač garsieji P. Gaidžio pastatymai, atvėrę anuometinės tikrovės esmę. Tokie pastatymai kaip Just.Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, „Krintančios žvaigždės“, I. Kočergos „Laiko meistrai“, V. Majakovskio „Pirtis“, B. Sruogos „Milžino paunksmė“, J. Glinskio „Po Svarstyklių ženklu“, A. Kopkovo „Dramblys“, M. Gorkio „Dugne“, V. Merežkos „Proletarinis laimės malūnas“, K. Sajos „Poliglotas. Abstinentas“, „Žemaičių piemuo“ ir daugelis kitų anuomet turėjo ne tik estetinį poveikį, bet ir didžiulį politinį rezonansą. Opoziciniai P. Gaidžio pastatymai garsino ne tik teatrą kaip savitą, neprilygstamą miesto kultūros švyturį, bet ir patį uostamiestį.

P. Gaidys nepamiršo ir kito savo pašaukimo – aktorystės. Vaidino teatre ir kino filmuose – „Birželis, vasaros pradžia“, „Skrydis per Atlantą“, Moteris ir keturi jos vyrai“, „Elzė iš Gilijos“ ir kt.

P. Gaidys kuria spektaklius ir šiandien – teatro repertuare puikuojasi E. E. Schmitto „Paleistuvis“, „Oskaras ir ponia Rožė“, „Jausmų tektonika“, J. Kesselringo „Aršenikas ir seni nėriniai“.

Per penkiasdešimtį kūrybos metų P. Gaidys sukūrė daugiau nei 80 spektaklių, subrandino aukšto meninio lygio trupę, kurioje yra ir paties režisieriaus paruoštos trys aktorių laidos.

Už nuopelnus lietuvių teatro menui P. Gaidžiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1971), Lietuvos valstybinė premija (1979), Lietuvos liaudies artisto garbės vardas (1987), Klaipėdos miesto kultūros magistras (2005); apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (2002).

Pjesę „Viskuo kaltas teatras“ parašė du amerikiečiai – Peteris ir Walteris Marksai 1981 m. Įdomu, kad abu broliai Marksai anaiptol nesiejo savo gyvenimu su profesionaliąja dramaturgija. Ši pjesė apskritai yra vienintelis jų bendras darbas. P. Marksas daug labiau žinomas kaip kritikas, ilgą laiką dirbęs apžvalgininku „New York Times“ ir „Washington Post“, o W. Marksas – garsus kino ir teatro kompozitorius. Jo dainos panaudotos šešiolikoje kino ir televizijos filmų, o pati populiariausioji – „Aš turiu būti savimi“ („I've Got to Be Me“) iš miuziklo „Aukso vaivorykštė“, parašyta 1967 m., buvo dainuojama ir pačių didžiausių muzikos pasaulio grandų – Ellos Fitzgerald, Michaelo Jacksono ir Stevie‘o Wonderio. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...