captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pristatomi V. Laurušo kūriniai, skirti jo draugui J. Marcinkevičiui

Kompozitorius Vytautas Laurušas – vienas aktyviausių vyresniosios kartos kūrėjų. Penktadienį Šv. Kotrynos bažnyčioje skamba V. Laurušo pastaraisiais metais parašyti kūriniai. Tarp jų ir penkių sonetų, skirtų buvusiam kompozitoriaus draugui, poetui Justinui Marcinkevičiui atminti, premjera.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kompozitorius Vytautas Laurušas – vienas aktyviausių vyresniosios kartos kūrėjų. Penktadienį Šv. Kotrynos bažnyčioje skamba V. Laurušo pastaraisiais metais parašyti kūriniai. Tarp jų ir penkių sonetų, skirtų buvusiam kompozitoriaus draugui, poetui Justinui Marcinkevičiui atminti, premjera.

Kai sulauki aštuoniasdešimties – kiekvieną gimtadienį šventi kaip jubiliejų. Taip savo amžių apibūdina kompozitorius Vytautas Laurušas. Buvęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius, kompozitorių sąjungos pirmininkas, Operos ir baleto teatro vadovas, pasitraukęs iš administracinio darbo spragą užpildo kūryba, ir sako, kad negyvena praeitimi.

„Šlovės spinduliuose nesimaudau, tyliai rašau, užmirštas, niekas neskambina, niekam nereikalingas“, – sakė V. Laurušas.

Šventojo Kristoforo kamerinis orkestras, solistė Julija Stupnianek, fleitininkas Vytautas Sriubikis ir dirigentas Donatas Katkus repetuoja pastaraisiais metais V. Laurušo parašytus kūrinius. Tarp jų premjerą – penkis sonetus, sukurtus pagal Justino Marcinkevičiaus tekstus. Vokalinį ciklą kompozitorius skyrė buvusiam draugui poetui Justinui Marcinkevičiui.

„Mes su juo labai artimai bendravome nuo pat jaunystės metų ir dažnai pasikalbėdavome įvairiomis temomis ne tik apie politiką, bet ir apie meną“, – poetą J. Marcinkevičių prisiminė V. Laurušas.

Repeticijoje nuo kompozitoriaus nesitraukia jo žmona Irena. Su natomis rankoje, solinio dainavimo pedagogė stebi kaip interpretuojami vyro kūriniai. V. Laurušas sako, kad žmonos parama didelė pagalba kuriant. Tačiau ji prieštarauja – pasiūlyti ką nors kompozitoriui – ne taip paprasta.

Šventosios Kotrynos bažnyčioje Vilniuje skamba ir simfoniniai kūriniai, koncertas fleitai ir styginių orkestrui. V. Laurušo teigimu, ką bekurtų, jis stengiasi, kad kūrinys būtų atliekamas ne vienintelį kartą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...