captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Titanike“ – siurrealizmo apraiškos Lietuvos dailėje

Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atidaryta paroda „Dienos svajos, nakties košmarai“. Parodoje eksponuojami tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniai, atspindintys siurrealizmo apraiškas Lietuvos dailėje.
 
Š. Saukos paveikslo „Populiacija“ (1995) fragmentas, Modernaus meno centro nuotr.
Š. Saukos paveikslo „Populiacija“ (1995) fragmentas, Modernaus meno centro nuotr.

Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atidaryta paroda „Dienos svajos, nakties košmarai“. Parodoje eksponuojami tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniai, atspindintys siurrealizmo apraiškas Lietuvos dailėje.

Pirmieji siurrealumo ženklai Lietuvos dailėje pasirodė XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio viduryje, teigia parodos „Dienos svajos, nakties košmarai“ kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė. Vytauto Kalinausko grafikoje, Valentino Antanavičiaus, Vinco Kisarausko, vėliau Stasio Eidrigevičiaus, Mikalojaus Vilučio, Šarūno Saukos darbuose, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.

Į parodą ji teigia atrinkusi darbus tų autorių, kurie geriausiai atskleidžia vaizduotės ir sapnų pasaulį.

„Man labai rūpėjo vaizduotės, fantazijos, vizijos dalykai, nes ne paslaptis, lietuvių dailė XX a. pirmoje ir antroje pusėj ganėtinai nuosaiki, kameriniai kiemeliai, pamiškės – trūko panoraminio žvilgsnio, paukščio ar varlės perspektyvos. Ta yra, kad mes tą patį gyvenimą, žmonės būtų pamatyti kitoje šviesoje. Parodos tikslas – pasižiūrėti modernios Lietuvos dailėj vaizduotės fantazijos vizijos dalykų, tos vizijos neretai yra susijusios su politiniais dalykai. Norėjosi parodyti ankstyvąjį Šarūną Sauką ir Petrą Mazūrą ir pasižiūrėti tuos kūrinius, kurie mums tuomet sovietmečio metais bylojo apie vaizduotės dalykus, apie ribas, kaip peržengiamos ribos“, – sako R. Rachlevičiūtė.

Ryškus parodos akcentas – Valentino Antanavičiaus kūriniai – tarp jų – asambliažas, skirtas Salvadorui Dali. Taip pat darbas iš ciklo „Išskalbta“, kuriame pavaizduoti sovietmečio sudarkyti žmonės, padžiauti ant virvės tarsi išnaros. Jo kūriniai kupini erotinių, ir politinių insinuacijų.

Parodoje eksponuojama Petro Mazūro skulptūra „Genijus“ sukurta 1984-aisiai ir, pasak R.  Rachlevičiūtės, yra vienas pirmųjų postmodernistinių kūrinių Lietuvoje. Ji į paroda atkeliavo iš Alytaus vaikų dailės mokyklos. Pasak R. Rachlevičiūtės, grynųjų siurrealistų Lietuvoje nedaug: Š. Sauką ir S. Eidrigevičių.

Arčiausiai tikrojo siurrealizmo šioje parodoje yra kolektyviniai piešiniai. Tai 27 piešiniai iš tapytojos Laimos Drazdauskaitės kolekcijos, kurioje saugomi beveik 600 tokių piešinių. Ne kiekvieno piešinio autorius galima nustatyti, tačiau tokios veiklos iniciatorius buvo tapytojas Antanas Martinaitis.

„Tie kolektyviniai piešiniai yra vieni svarbiausių. Tai yra necenzūruotos kūrybos pavyzdžiai, nes visa kūryba buvo cenzūruota, o piešiniai buvo kurti laisvalaikiu, sau, tai grynas retas Lietuvos dailės dalykas“, – komentuoja dr. R. Rachlevičiūtė.

Parodoje eksponuojama Petro Repšio, Nijolės Šaltenytės, Ramunės Vėliuvienės grafika, Mindaugo Skudučio, Henriko Natalevičiaus, Broniaus Gražio, Ričardo Filistovičiaus tapyba ir grafika, taip pat – Petro Mazūro, Aloyzo Smilingio skulptūros. Kūriniai parodai paimti iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų bei privačių kolekcijų.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...