captcha

Jūsų klausimas priimtas

O. Koršunovas apie darbą Norvegijoje: tokių spektaklių Lietuvoje nepastatyčiau

Istoriją apie Perą Giuntą puikiai žino kiekvienas norvegas – nuo mažo iki seno. Peras Giuntas – mylimiausias norvegų personažas, tačiau toli gražu ne šventuolis. Jis išsišokėlis, melagis, egocentrikas, mylintis tik save ir gyvenimą. Henriko Ibseno pjesė apie šį herojų visame pasaulyje statyta daugybę kartų, tačiau Oslo nacionalinio teatro aktoriai prisipažįsta: Oskaro Koršunovo interpretacija buvusi ypač netikėta ir griaunanti stereotipus. 
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Istoriją apie Perą Giuntą puikiai žino kiekvienas norvegas – nuo mažo iki seno. Peras Giuntas – mylimiausias norvegų personažas, tačiau toli gražu ne šventuolis. Jis išsišokėlis, melagis, egocentrikas, mylintis tik save ir gyvenimą. Henriko Ibseno pjesė apie šį herojų visame pasaulyje statyta daugybę kartų, tačiau Oslo nacionalinio teatro aktoriai prisipažįsta: Oskaro Koršunovo interpretacija buvusi ypač netikėta ir griaunanti stereotipus. Lietuvių teatro režisierius puikiai pažįstamas Norvegijos teatro mėgėjams: čia pastatyti penki spektakliai, o rudenį jau laukia nauji darbai, praneša LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“.

Afiša ant Oslo nacionalinio teatro sienos skelbia: spektaklio „Peras Giuntas“ kūrybinė komanda išvien lietuviška: režisierius Oskaras Koršunovas, scenografija ir kostiumai Vytauto Narbuto, choreografija Vestos Grabštaitės, muziką sukūrė Antanas Jasenka.

Lietuvio teatro režisieriaus ir norvegų aktorių pirmieji kontaktai užsimezgė prieš 15 metų Avinjono teatro festivalyje. Susižavėjimas ten pamatytais Koršunovo spektakliais „Senė“ ir „Ten būti čia“ paskatino pakviesti jį į Oslą. 

„Oslo nacionaliniame teatre, apskritai Skandinavijos šalyse labai daug lemia kiekvienas žmogus. Kolektyvas susideda iš asmenybių, kur kiekvienas turi savo balsą. Pavyzdžiui, nacionaliniame teatre ne tik meno vadovas lemia, koks bus repertuaras, kokie bus spektakliai statomi, bet turi balsą ir aktoriai“, – apie skandinaviško teatro scena ir užkulisius pasakoja režisierius Oskaras  Koršunovas.

„Suprantama, visi yra matę daug „Pero Giunto“ variantų, tačiau tai, ką pamatė atėję į spektaklį, manau, visiems padarė stiprų įspūdį. Jis juk mus šiek tiek plaka... Juk mes, norvegai, irgi turime negerų charakterio bruožų. Mes labai save mylime, manome, kad esame labai protingi, norime gelbėti pasaulį. Matyt, mums pasisekė, kad kažkas atvažiavo ir pasakė: jūs ką, visiškai atsipalaidavote?“, – apie lietuvio spektaklį kalba Oslo nacionalinio teatro meno vadovė Hanne Tomta.

„Iš vienos pusės buvo didelė atsakomybė statyti, ir kitos pusės tai leido laisvai interpretuoti. Lietuvoje negalėčiau sukurti tokio spektaklio, niekas nesuprastų galbūt, tam reikia žinoti kontekstą. Norvegijoje, kurioje buvo tūkstančiai pastatymų, jiems nebeįdomi ta istorija, jiems nereikia įvado, todėl aš buvau laisvas interpretuoti. Todėl ir gavosi labai originalus ir įdomus spektaklis“, – sako režisierius O. Koršunovas.

„Jis dirba labai intelektualiai, bet taip pat ir labai impulsyviai. Ir man tai labai patinka. Tai gana sunku, bet fantastiška. Nes darai dalykus, kurių nemanei galįs padaryti. Tai stebina. Ir manau kad ir jis pats nustemba. Tai puikus bendradarbiavimas. Jis mano svarbiausias (reikšmingiausias) režisierius. Ar norėtumėte su juo dirbti ateityje? Noriu visą likusį gyvenimą. Galbūt man reiktų išmokti lietuviškai ir persikelti į jūsų šalį“, – sako aktorius Oysteinas Rogeris.

Režisierius O. Koršunovas Norvegiją vadina antrąja savo kūrybine tėvyne, kur yra pastatęs vienus svarbiausių savo spektaklių ir prasitaria apie artimiausius planus Norvegijoje: rudenį Bergene laukia Bethoveno operos „Fidelio“ repeticijos, su Oslo nacionaliniu teatru tariamasi dėl naujo dramos spektaklio pastatymo.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...