captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Ibelhauptaitė stato W. A. Mozarto operą „Visos jos tokios“ (nuotraukos)

Antradienį Vilniaus miesto operos kolektyvas pristatė naujausią savo projektą – W. A. Mozarto operą „Visos jos tokios“ („Cosi fan tutte“).
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Antradienį Vilniaus miesto operos kolektyvas pristatė naujausią savo projektą – W. A. Mozarto operą „Visos jos tokios“ („Cosi fan tutte“).

Anot režisierės Dalios Ibelhauptaitės, tai bus pirmas šiuolaikinis pastatymas „bohemiečių“ repertuare.

„Opera „Visos jos tokios“ paskutinį kartą buvo pastatyta Nacionaliniame operos ir baleto teatre 1960 metais. Operą taip pat buvo pastatyta ir Kaune 1990-aisiais, bet tokio didelio „Cosi fan tutte“ pastatymo Vilniuje nebuvo jau daug metų. Tačiau šis Vilniaus miesto operos projektas bus pirmasis šiuolaikinis pastatymas mūsų repertuare“, – pasakojo režisierė, šiai operai preciziškai ieškojusi operos solistų.

Kaip ir kiekviename spektaklyje, D. Ibelhauptaitė stengėsi sukviesti geriausius atlikėjus ir dar labiau palypėti ant profesionalumo laipto.

„Norėčiau pasidžiaugti, kad mūsų operose debiutuoja vis daugiau naujų veidų ir balsų. Todėl mes ir toliau tęsiame savo veiklą suburti žmones į Vilnių. Norime ne tik grąžinti jaunus į užsienį išvykusius talentus, bet ir pristatyti žiūrovams kūrinius, kurių dabartinis žiūrovas jau galbūt nebežino“, – pasakojo režisierė.

Tiesa, D. Ibelhauptaitė pabrėžia, kad šis, W. A. Mozarto kūrinys yra šiek tiek šovinistinis. „Mes tikrai taip nemanome, kad visos moterys yra tokios, – šypsojosi režisierė. – Kiekvienas žmogus yra individualybė ir mes bandysime tai įrodyti.“

Operos veiksmą į Kaprio salą perkelsianti režisierė prisipažino, kad ji W. A. Mozarto kūriniui suteikė šiuolaikinį rūbą ir pakeitė keletą siužeto linijų.

„Visos jos tokios“ opera, kurios premjera gegužės 8 dieną, pasakoja apie dvi laimingas poras. Tačiau vieną dieną vaikinai sugalvoja patikrinti savo damų ištikimybę.

„Vaikinai pameluoja, kad išvažiuoja į tolimą verslo kelionę (W. A. Mozartas juos išsiunčia į karą), o iš tiesų persirengia užsieniečiais arabais (W. A. Mozarto kūrinyje juos pavaizduojami albanais ir turkais, nes prieš pora šimtų metų jie buvo laikomi seksualiausiais vyrais, kadangi turėjo daugiausiai pinigų). Šiuolaikinius arabus, žinoma, vaizduosiu ne su „tiubeteikomis“, bet kaip turtuolius, važinėjančius su „Ferrari“, – operos pastatymo užsklandą praskleidė D. Ibelhauptaitė. – Merginamos damos pasimetusios. Prasideda jų drama, ką daryti – ar moralu pasiduoti arabų vilionėms, ką žmonės pasakys, ką daryti, jei grįš jų sužadėtiniai? Pabaigoje vis dėlto įvyksta merginų vestuvės su arabais. Bet kai jie pasirašo dokumentus, vis dar šokiruotiems vaikinams matant, suskamba melodija, kad grįžta jų tikrieji sužadėtiniai. Tada vyrai supranta, kad visos jos tokios.“

W. A. Mozartas viską sugrąžinta į pradinę padėtį ir poros susitaiko. Tačiau režisierė mano, kad realiame gyvenime jie vargiai galėtų sugrįžti į neištikimybę pamynusių merginų glėbį ir būti laimingi. „Todėl finalas bus su dideliu klaustuku“, – prisipažįsta ji.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...