captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Medžioklės scenose“ medžiotojo auka tampa kitas žmogus

Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą – režisieriaus Rolando Atkočiūno spektaklį „Medžioklės scenos“, pastatytą pagal vokiečių dramaturgo Martino Sperro pjesę. Tik šįkart veiksmas iš Vokietijos kaimo perkeltas į teatro scenoje esančią virtuvę.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą – režisieriaus Rolando Atkočiūno spektaklį „Medžioklės scenos“, pastatytą pagal vokiečių dramaturgo Martino Sperro pjesę. Tik šįkart veiksmas iš Vokietijos kaimo perkeltas į teatro scenoje esančią virtuvę.

„Medžioklės scenos“ – virtuvėje

Sakoma – nėra namų be dūmų. Tačiau net ir namuose kilę dūmai gali graužti akis visai visuomenei. „Medžioklės scenos“ kalba apie taip pat kaip ir dūmai graužiančias problemas – neapykantą kitaip galvojantiems ir kitaip gyvenantiems.

„Mes visada į kitą žmogų žiūrime kaip į tam tikrą priemonę, bet kartais žmogus tampa tikslu, pats žmogus yra siužetas. Šitoje pjesėje (žinoma, nesakau, kad ji kažkuo išskirtinė) išryškėjo santykiai tarp žmonių, tarp motinos ir sūnaus, tarp bendruomenės ir konkretaus žmogaus, kurio ta bendruomenė nesupranta. Ir kaip dėl žodžio, pasakyto apie kitą žmogų, pasklinda abejonė, kaip ta abejonė, tas pasakytas žodis žmogų nužudo“, – pasakoja spektaklio režisierius R. Atkočiūnas.

Pastaruosius kelis dešimtmečius dažniau Latvijoje nei Lietuvoje kuriantis teatro režisierius R. Atkočiūnas vokiečių dramaturgo M. Sperro pjesę „Medžioklės scenos Žemesniojoje Bavarijoje“ perkelia į teatro scenoje pastatytą virtuvę – latvio Martino Vilkarsio scenografinį sprendimą.

Ne apie personažus, o apie žmones

Šįkart R. Atkočiūnas savo darbą lygina su dailininko darbu: „Dailininkui ateina metas, kada jis jau piešė aliejumi, išbandė įvairius būdus, o tada pasiima anglį ir piešia ant baltos sienos – šita pjesė leidžia absoliutų minimalizmą.“

Aktorė Rasa Samuolytė mano, jog šioje pjesėje režisierius siekė, kad aktoriai sukurtų ne ryškius charakterius, personažus, o žmones. „Žinoma, tai ne mes, o tam tikros dramaturgo duotos aplinkybės sukuria personažus. Tu ateini į sceną be spalvos, neryškus, bet pamažu „įvaldai“ tą kitą žmogų, jo emocijas, galbūt keitiesi net išoriškai, bet tai priklauso nuo situacijų ir nuo aplinkybių“, – kalba R. Samuolytė.

Medžiotojas tampa taikiniu, o taikinys – medžiotoju

Sterilioje namų aplinkoje bandoma gvildenti visuomenės nuodėmes – neapykantą, abejingumą, puikybę, kerštą, pavydą, – ir prisikasti prie viską kurstančio židinio, kurį slepia kiekvienas.

Pasak aktoriaus Arūno Sakalausko, teatras tarsi sugrąžina žmogų į realybę, nors turėtų būti atvirkščiai. „Čia gi viskas nerealu: susirenka suaugę žmonės, išsijungia šviesą, ir visi laukia kaip vaikai, verkia, galvoja, o gyvenime elgiasi visiškai kitaip, tai ir yra paradoksas“, – mano jis.

„Niekada nežinai, kada tu būsi medžiotojas, niekada nežinai, kada tu būsi taikinys, kaip ir nežinai, kaip pasielgsi tam tikromis aplinkybėmis. Galėčiau sakyti „ne, aš niekada“, bet aš nežinau, kokia bus situacija, – įsitikinusi R. Samuolytė. – Tai žmogaus stiprybė ir silpnumas. Iš tos tragedijos tikriausiai ir komedijos atsiranda.“

Smulkmenos kalba apie didelius dalykus

Pagrindinį homoseksualo Abramo, apkaltinto pedofilija, vaidmenį atlieka Arūnas Sakalauskas, kitus personažus įkūnija Eglė Gabrėnaitė, Rasa Samuolytė, Vainius Sodeika, Giedrius Savickas, Rimantė Valiukaitė ir kiti. Režisieriui R. Atkočiūnui svarbiausia buvo, kad aktoriai labai tiksliai išbaigtų tai, kas per smulkmenas pasako didelius dalykus.

„Labai įdomu, pirmą kartą susidūriau su Egle Gabrėnaite. Anksčiau žiūrėdavau į ją tik iš kitos pusės, kaip žiūrovas, o dabar ir žiūriu, ir domiuosi, ir mokausi“, – profesiniu džiaugsmu dalijasi R. Samuolytė.

Kiekvienas stengiamės iš savo namų dūmų neišnešti arba užgesinti tai, kas neatitinka bendruomenės standartų. „Pasakysiu personažo žodžiais: „Koks jums skirtumas?“ Jūs kalbat su manim – koks jums skirtumas, koks aš?“ – sako A. Sakalauskas ir siūlo kiekvienam atsakyti į šį klausimą.

M. Sperro pjesė „Medžioklės scenos“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre kovo 23 ir balandžio 28 dienomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...