captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vieno kurso tekstilininkės po septynerių metų pertraukos vėl kūrė kartu

Viena Vilniaus galerija – „Artifex“ – pasiūlė buvusioms Dailės akademijos studentėms surengti viešą kurso susitikimą-parodą. Skirtingais keliais pasukusios menininkės sako, kad jas ir po septynerių metų vienija meilė savo specialybei – tekstilei.
Dovilė Trinkūnaitė-Cavina, „Ilgesys“, 2013. („Artifex“ nuotr.)
Dovilė Trinkūnaitė-Cavina, „Ilgesys“, 2013. („Artifex“ nuotr.)

Viena Vilniaus galerija – „Artifex“ – pasiūlė buvusioms Dailės akademijos studentėms surengti viešą kurso susitikimą-parodą. Skirtingais keliais pasukusios menininkės sako, kad jas ir po septynerių metų vienija meilė savo specialybei – tekstilei.

Tekstilės galerija „Artifex“ trečius metus rengia „Sugrįžimų“ ciklą ir kviečia menininkus, kadaise kūrusius kartu, vėl susitikti. Tokios parodos, pasak galerijos vadovių, yra ir tekstilės studijų pritaikymo gyvenime tyrimas.

Šį kartą susitiko prieš septynerius metus Dailės akademiją baigusios tekstilininkės. Vienoms įgyta specialybė šiandien – kasdienė duona, kitoms – tolimas atsiminimas, tačiau suvienijusios pajėgas jaunos menininkės sako parodai kūrusios nuoširdžiai.

„Buvo galima rodyti tai, kuo dabar gyveni, – pavyzdžiui, augini vaiką ar užsiimi kokia nors veikla. Gal ir skirtingi tie mūsų darbai, bet pradėjom eksponuotis šitoj erdvelėj ir pamatėm, kad viskas dera, viskas skamba“, – sako Dovilė Gudačiauskaitė.

„Kai grįžti ten, kur seniai nebuvai, viską atsimeni su džiaugsmu, su ilgesiu, su kažkuo net nelogišku, nes gobelenui apvali forma nėra logiškiausia. Mano mintis ir buvo tokia – padaryti ką nors gėlėto, džiaugsmingo ir nebūtinai taisyklingo“, – pasakoja Dovilė Cavina.

Dizainerė, namų tekstilės kūrėja, juvelyrė – visos parodai parengė savą sugrįžimo motyvą, susiedamos jį su šiandienos darbu, gyvenimu.

„Aš primazgiau daug mazgelių, kad vis dar lieku tekstilės sferoj, nesvarbu, kad darau juvelyriką. Tekstilė yra tai, nuo ko aš atsispiriu“, – teigia Eglė Vengalytė.

Gyva žole surišusi kilimą Erika Grigaitytė-Pranckevičienė darbą pateikia su vaizdo įrašu – jame įamžinti tekstilininkės padėjėjai: šuo ir sūnus.

„Kartu sėjom, kartu auginom, kartu kirpom, kartu viską, nes kitaip neįmanoma“, – tvirtina tekstilininkė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...