captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinematografininkai minės režisieriaus M. Giedrio 80-metį

Lietuvos kinematografininkų sąjunga ketvirtadienį kviečia paminėti kino režisieriaus Marijono Giedrio 80-ąsias gimimo metines.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga ketvirtadienį kviečia paminėti kino režisieriaus Marijono Giedrio 80-ąsias gimimo metines.

Prisiminimais apie savo kolegą M. Giedrį (1933–2011) dalinsis kino operatorius Jonas Tomaševičius, aktorius Rimas Morkūnas, kiti pažinojusieji režisierių. Bus proga pamatyti M. Giedrio 1984 m. sukurtą vaidybinį filmą „Sūnus palaidūnas“.

Vienas žymiausių lietuvių kino režisierių M. Giedrys gimė 1933 m. kovo 10 d. Kaune. 1959 m. baigęs žymaus rusų režisieriaus Sergejaus Gerasimovo kursą Sąjunginiame kinematografijos institute Maskvoje M. Giedrys nuo 1959 iki 1992 metų dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 1987 m. buvo Lietuvos kino studijos meno vadovas.

„M. Giedrys buvo realistinės pasaulėjautos menininkas. Jo filmams būdingas ryškus socialinis skambesys, didelė dramaturginė ir psichologinė veiksmo įtampa, atviros herojaus aistros. Kol galėjo, ir jis pats taip gyveno ir dirbo – įtemptai ir aistringai, sumaniai išspręsdamas sudėtingiausius filmų gamybos galvosūkius, aktyviai dalyvaudamas tiek Kinematografininkų sąjungos, tiek visuomenės veikloje“, – teigia kolegos kinematografininkai.

1973 m. M. Giedriui buvo paskirta Valstybinė premija, 1975 m. suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1983 m. suteiktas Liaudies artisto vardas, režisierius apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu už kūrybą. 2010 metais už viso gyvenimo kūrybą M. Giedriui paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

M. Giedrys mirė 2011 metų gegužę.

„Sunku glaustai charakterizuoti Marijono Giedrio reikšmę lietuviškam kino menui. Gal užtektų paminėti vien legenda tapusį filmą „Herkus Mantas“, stebinantį ir žavintį jau trečią žiūrovų kartą. Per daugiau nei trisdešimt darbo metų M. Giedrys nufilmavo 14 vaidybinių ir 8 dokumentinius filmus. Novelė „Mums nebereikia“ filme „Gyvieji didvyriai“ (pagrindinis prizas tarptautiniame Karlovy Varų festivalyje), „Herkus Mantas“ (Valstybinė premija), „Perskeltas dangus“, „Nesėtų rugių žydėjimas“, „Amerikoniškoji tragedija“ (prizai įvairiuose Sovietų Sąjungos festivaliuose) – tik keletas šio ilgo kūrybinio kelio ženklų“, – primena Kinematografininkų sąjunga.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...