captcha

Jūsų klausimas priimtas

I. Andrukaitienė: į UNESCO Nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą turėtų būti įtraukta ir unikali lietuvių kalba

Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė ragina įtraukti unikalią lietuvių kalbą į UNESCO Nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė ragina įtraukti unikalią lietuvių kalbą į UNESCO Nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą.

„Visa Europa turi saugoti mūsų kalbą kaip vis dar gyvą kultūros pamatą - juk Europos Sąjungos kalbų politika ir skatina išlaikyti Europos kalbų įvairovę, kuri yra laikoma viena didžiausių Europos vertybių. Todėl manau, kad šalia kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje, šalia Dainų švenčių tradicijų ir jų simbolikos, šalia lietuviškų polifoninių dainų – sutartinių turėtų būti į UNESCO Nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą įtraukta ir unikali lietuvių kalba“, – pirmadienį iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime sakė I. Andrukaitienė.

Pasak jos, mūsų kalba – unikali, seniausia iš gyvųjų keturių šimtų trisdešimt devynių indoeuropiečių kalbų, ji išlaikiusi archajiškiausius šios prokalbės bruožus.

„Mes iki šiol galėjome didžiuotis itin turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje, tokioje mažoje teritorijoje, nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmiškumo variantų: turime dvi pagrindines tarmes, penkiolika patarmių, per šimtą šnektų ir pašnektų, iš kurių dešimt yra ne Lietuvos teritorijoje, už Lietuvos ribų. Mūsų kalbos savitumas (rašto ženklai, moteriškų pavardžių daryba, kirčiavimas ir kt.), jos archajiškumas rodo, kad visos kitos indoeuropietiškos kalbos, plačiai paplitusios ne tik Europoje, bet ir kituose kontinentuose, tiesiog yra žymiai jaunesnės“, – sakė signatarė.

Ji apgailestavo, kad mes pasiduodame įtakai ir patys padedame trinti Lietuvą iš žemėlapio: „Didesnės tautos mus verčia į mūsų kalbą įsileisti jų kalbų sistemas, verčia gėdytis, sakyčiau net verčia gėdytis, kad esame lietuviai, kad mes esame Lietuva“.

I. Andrukaitienė linkėjo saugoti kalbą. „Parduoti kalbos negalime. Galime tik parsiduoti mes patys. Arba ne. Ačiū visiems, kurie tiki Lietuva ir jai skiria savo darbus“, – sakė signatarė.

Ji priminė, kad garsus prancūzų kalbininkas Antoine`as Meillet XX amžiuje visai Europai yra pasakęs: „Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis.“

„Ką reiškia tai, ką pasakė A. Meillet? Jis pasakė, kad lietuvių kalba yra ypatingai svarbi Europos kultūros dalis. Tai pamatas. Kamienas, iš kurio išaugo daugybė Europos kalbų. Apmaudu, kad mes patys, kaip ir didžioji Europos dalis, nesuvokiame šito turto vertės.

Iš mūsų gali atimti žemę, gali atimti valstybę, ir tai jau yra ne vieną kartą padaryta. Bet tauta net ir tada liktų gyva, kol bent vienas iš mūsų kalbėtų lietuviškai. Nes tauta – ne tik valstybė. Tauta prasideda nuo žodžio. Žodis yra tautos dvasia. Lietuvos dvasia yra kiekviena iškovota lietuviškos abėcėlės raidė“, – sakė signatarė I. Andrukaitienė.

Pirmadienį Lietuva mini Nepriklausomybės 23-iąsias metines.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...