captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje vyksta konferencija Martyno Mažvydo sukakčiai atminti

Šeštadienį Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Martyno Mažvydo giesmių reikšmė Lietuvai ir tautinis identitetas“, skirta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo mirties 450-osioms metinėms.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Šeštadienį Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Martyno Mažvydo giesmių reikšmė Lietuvai ir tautinis identitetas“, skirta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo mirties 450-osioms metinėms.

Konferenciją sveikins Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Pranešimą apie Martyno Mažvydo darbų reikšmę ir tautinį identitetą skaitys filosofas prof. Bronislovas Genzelis. Apie tai, ką byloja M. Mažvydo knygos, kalbės muzikologė prof. Jūratė Trilupaitienė.

Kunigas dr. Darius Petkūnas iš Palangos skaitys pranešimą „Martyno Mažvydo 1566 ir 1570 giesmynai: jų sudarymo aplinkybės, turinys ir poveikis bažnyčios himnologiniam bei liturginiam gyvenimui“, o amerikiečių kunigas dr. Charlesas Evansonas kalbės apie liturginį gyvenimą Ragainės parapijoje.

Konferencijos dalyviams bus pristatomas režisierės Vaidos Juozapaitytės dokumentinis filmas „Link tobulumo“ ir Vytauto Juozapaičio oratorija „Mažvydas“. Kūrinį atliks Vilniaus dailės akademijos mišrus choras, ansamblis „Giesmių tarnai“, Vilniaus jungtinis evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų „Giesmės“ choras ir kanklių ansamblis, vadovaujamas profesorės Linos Naikelienės.

Protestantų kunigas, rašytojas Martynas Mažvydas gimė apie 1520 metus. Studijavo Karaliaučiaus universitete, tapo liuteronų kunigu, tarnavo Mažojoje Lietuvoje. Teigiama, kad atvykęs į Prūsijos kunigaikštystę Martynas Mažvydas labiausiai rūpinosi bažnytiniu giedojimu ir raštija lietuvių kalba. Mirė 1563 m. Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje.

Per neilgą savo gyvenimą M. Mažvydas parengė ir parašė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles, visos išleistos Karaliaučiuje.

Pirmoji lietuviška knyga – katekizmas „Katekizmo prasti žodžiai... “ (1547) išleistas kartu su 11 giesmių giesmynėliu ir gaidomis. Yra išlikę du pirmosios knygos egzemplioriai – vienas saugomas Vilniaus, kitas – Torunės universitete Lenkijoje.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...