captcha

Jūsų klausimas priimtas

Operos „Lohengrinas“ kūrėjus įkvėpė Vilniaus istorija

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) rengiasi pirmajai šių metų operos premjerai. Kovo 22, 23 ir 24 d. rampos šviesas išvys naujas Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ pastatymas. Jis skirtas 200-osioms R. Wagnerio gimimo metinėms.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) rengiasi pirmajai šių metų operos premjerai. Kovo 22, 23 ir 24 d. rampos šviesas išvys naujas Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ pastatymas. Jis skirtas 200-osioms R. Wagnerio gimimo metinėms.

Spektaklį stato garsus latvių operos režisierius Andrejas Žagaras, scenografijos autorius Reinis Ruhanovas, kostiumų dailininkė Kristine Pasternaka, choreografė Elita Bukovska. Operos muzikos vadovas – Robertas Šervenikas.

Naujasis pastatymas išsiskirs ir tuo, jog jį kuriančius latvių menininkus įkvėpė Vilniaus praeitis ir sostinės širdis – Arkikatedra. Ypač inspiruojanti spektaklio statytojams pasirodė permaininga Vilniaus padėtis pirmoje XX a. pusėje, praneša LNOBT.

„Lohengrinui“ ieškojome istorinio periodo, kuris būtų panašus į Wagnerio operoje vaizduojamus neramius laikus. Taip atsirado 1940-ieji, Antrojo pasaulinio karo pradžia, kai rusai ir vokiečiai iš pradžių buvo sąjungininkai, bendradarbiavo, o netrukus tapo priešais. Ir tame istoriniame fone – permaininga Vilniaus situacija, dramatiškos jo grąžinimo Lietuvai aplinkybės. Kruopščiai tyrinėjome Vilniaus istoriją“, – sako režisierius A. Žagaras.

Nors Vilniaus praeitis statytojams pasitarnavo kaip įkvėpimo šaltinis, spektaklyje konkrečių detalių žiūrovai nepamatys, tik pajus atmosferą: penktasis dešimtmetis su stilingais to laiko kostiumais, o scenovaizdis, šviesos – tarsi išblukusioje kino juostoje.

Sukurti geometriškas „Lohengrino“ scenovaizdžio formas statytojus įkvėpė klasicistinė Vilniaus Katedra. „Katedra savo masyvumu labai išsiskiria Vilniaus kraštovaizdyje, kuriame vyrauja barokinės bažnyčios. Klasicistinis Katedros pavidalas su jos kolonomis primena ir savotišką vyriausybės pastatą. Regis, ji galėtų tapti prieglobsčiu žmonėms neramiais laikais. Juk bažnyčios ir katedros karų metu atlikdavo įvairias funkcijas: žmonės čia ateidavo sužinoti naujienų, prašyti prieglobsčio, nakvynės“, – kalba A. Žagaras.

Šios reikšmės atitinka „Lohengrino“ siužetą, kurio sceninis įprasminimas žada ir kelias staigmenas. Tačiau svarbiausia statytojams – „papasakoti žmonėms labai gyvą, žmogišką istoriją“, ne byloti apie didingas dievybes ar antžmogius, kaip sako režisierius, bet padėti netrukdomai mėgautis Vagnerio muzikos magija.

A. Žagaras yra ne tik režisierius, bet ir Latvijos nacionalinės operos vadovas, o savo kelią mene pradėjo kaip kino ir teatro aktorius. Vaidino ne tik Latvijoje (pvz., suaugęs Edgaras legendiniame filme „Ilga kelionė per kopas“), bet ir Lietuvoje (Gyčio Lukšo filme „Žolės šaknys“), nemažai Rusijoje.

Už reikšmingą indėlį į Latvijos kultūrą ir įvairių kraštų kultūrų bendradarbiavimą A. Žagaras yra pelnęs apdovanojimų ne tik gimtinėje, bet ir svetur. Vienas iš jų – 2011 m. Lietuvos Prezidentės įteiktas Karininko kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...